Vandens krizė: iki 2030 m. gėlo vandens poreikis pasaulyje 40 proc. viršys pasiūlą

Pasaulis susiduria su neišvengiama vandens krize. Tikimasi, kad iki šio dešimtmečio pabaigos gėlo vandens poreikis viršys pasiūlą 40 proc., teigė ekspertai svarbiausio JT aukščiausiojo lygio susitikimo vandens klausimais išvakarėse.

Vyriausybės turi skubiai liautis subsidijavusios vandens gavybą ir perteklinį jo naudojimą, neteisingai skiriant subsidijas žemės ūkiui, o pramonės šakos – nuo kasybos iki gamybos – turi būti priverstos peržiūrėti savo netaupią praktiką, teigiama svarbiausioje ataskaitoje apie vandens ekonomiką.

Ataskaitos autoriai teigia, kad valstybės turi pradėti tvarkyti vandenį kaip „visuotinę bendrą nuosavybę“, nes dauguma šalių yra labai priklausomos nuo kaimyninių šalių, o per didelis vandens naudojimas, tarša ir žmogaus sukelta klimato krizė kelia grėsmę vandens ištekliams visame pasaulyje.

Johanas Rockstromas, Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto direktorius ir pagrindinis ataskaitos autorius, „The Guardian“ sakė, kad dabartinis pasaulio aplaidumas vandens išteklių srityje veda į katastrofą.

„Moksliniai įrodymai rodo, kad turime vandens krizę. Mes netinkamai naudojame vandenį, teršiame vandenį ir keičiame visą pasaulinį hidrologinį ciklą dėl to, ką darome klimatui. Tai triguba krizė“, – perspėjo jis.

Mariana Mazzucato, Londono universitetinio koledžo ekonomistė ir profesorė, taip pat viena iš pagrindinių autorių, pridūrė: „Mums reikia daug aktyvesnio ir ambicingesnio bendrojo požiūrio. Turime į pirmą vietą iškelti teisingumą ir lygiateisiškumą – tai ne tik technologinė ar finansinė problema.“

Ataskaitoje pirmą kartą išsamiai išnagrinėta pasaulinė vandens sistema ir aiškiai išdėstyta jos vertė šalims bei pavojus jų gerovei, jei vanduo bus ignoruojamas. Kaip ir 2006 m. Sterno klimato krizės ekonomikos apžvalgoje ir 2021 m. Dasguptos biologinės įvairovės ekonomikos apžvalgoje, ataskaitos autoriai tikisi išryškinti krizę taip, kad politikai ir ekonomistai galėtų ją pripažinti.

Ataskaitoje pateikiamos septynios pagrindinės rekomendacijos, tarp jų – pertvarkyti pasaulinį vandens išteklių valdymą, didinti investicijas į vandentvarką pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, tinkamai nustatyti vandens kainas ir sukurti „teisingo vandens partnerystę“, kad būtų galima pritraukti lėšų vandens projektams besivystančiose ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.

JT aukščiausiojo lygio susitikimas vandens klausimais, kuriam vadovauja Nyderlandų ir Tadžikistano vyriausybės, vyks kovo 22 d. Niujorke. Į jį pakviesti pasaulio lyderiai, tačiau tikimasi, kad jame dalyvaus tik keli, o daugumai šalių atstovaus ministrai arba aukšto rango pareigūnai. Tai bus pirmas kartas per daugiau nei keturis dešimtmečius, kai JT susirinko aptarti vandens klausimų, nes ankstesnius bandymus stabdė vyriausybės, nenorėjusios pritarti jokiam tarptautiniam vandens išteklių valdymui.