Mokslininkai nustatė, kad žalojami augalai „rėkia“: kodėl iki šiol jų negirdėjome?

„Net ir tyliame lauke iš tikrųjų yra garsų, kurių mes negirdime, ir tie garsai neša informaciją. Yra gyvūnų, kurie šiuos garsus girdi, todėl gali būti, kad vyksta daug akustinės sąveikos“, – aiškino evoliucijos biologė Lilach Hadany iš Tel Avivo universiteto Izraelyje.

„Augalai nuolat sąveikauja su vabzdžiais ir kitais gyvūnais, o daugelis šių organizmų bendravimui naudoja garsą, todėl augalams būtų labai neoptimalu visai nenaudoti garso“, – pasakojo mokslininkė.

Stresą patiriantys augalai nėra tokie pasyvūs, kaip galima pagalvoti. Jie patiria gana dramatiškų pokyčių, kurių vienas iš labiausiai pastebimų (bent jau mums, žmonėms) yra gana stiprių kvapų išsiskyrimas. Jie taip pat gali keisti savo spalvą ir formą.

Šie pokyčiai gali signalizuoti apie pavojų kitiems augalams, esantiems netoliese, kurie, reaguodami į tai, sustiprina savo gynybą, arba pritraukia gyvūnus, kurie susidoroja su augalui kenkiančiais organizmais.

Tačiau dar nėra iki galo ištirta, ar augalai skleidžia kitokio pobūdžio signalus, pavyzdžiui, garsus. Prieš kelerius metus L.Hadany ir jos kolegos nustatė, kad augalai gali aptikti garsą. Kitas logiškas klausimas, kurį reikėjo užduoti, buvo, ar jie taip pat gali jį skleisti.

Norėdami tai išsiaiškinti, jie įrašinėjo pomidorų ir tabako augalus įvairiomis sąlygomis. Pirmiausia jie įrašinėjo augalus be streso, kad gautų atskaitos tašką. Tada jie įrašė dehidrataciją patiriančius augalus ir augalus, kurių stiebai buvo nupjauti. Šie įrašai pirmiausia buvo daromi garsą izoliuojančioje akustinėje kameroje, vėliau – įprastoje šiltnamio aplinkoje.

Mokslininkai išsiaiškino, kad augalų skleidžiami garsai yra tarsi spragsėjimai, kurių dažnis yra per aukštas, kad žmonės galėtų juos išgirsti, ir kuriuos galima aptikti daugiau nei metro spinduliu.

Streso veikiami augalai yra daug triukšmingesni – priklausomai nuo rūšies, jie skleidžia vidutiniškai 40 spragtelėjimų per valandą. O augalai, kuriems trūksta vandens, pasižymi pastebimu garsiniu profiliu. Jie pradeda dažniau spragsėti dar prieš pasireiškiant matomiems dehidratacijos požymiams, jų garsas stiprėja augalui vis labiau džiūstant, o vėliau, augalui nykstant, nurimsta.

Kol kas nežinome, ar garsą gali sukelti ir kitos nelaimės sąlygos: atogenai, užpuolimas, UV spindulių poveikis ar ekstremalios temperatūros.