Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Ar daug atrastume lietuvių, kurie bent vieno savaitgalio vasarą nepraleistų prie Baltijos jūros, gulėdami ant jūros bangų skalaujamo smėlėto kranto? Tikriausiai ne. Bet lažinuosi, kad tik keletas iš apgulančių pajūrį ir besimėgaujančių gaiviu jūros vandeniu poilsiautojų pagalvoja apie tai, iš kur tas vanduo atsiranda. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Baltijos jūros baseino plotas yra 1 mln. 739 tūkst. km2, o tai yra daugiau kaip 26 Lietuvos! Šiame regione gyvena apie 84 milijonai žmonių. Kiekviena įtekanti upė atneša į Baltiją ir drenažinius vandenis su trąšomis ir pesticidais, nelegaliai išleidžiamas nevalytas nuotekas, vandenį po valymo miestų ir įmonių nuotekų valymo įrenginiuose, lietaus nuotekas. Baltijos jūra – viena unikaliausiųSkirtingų teršalų, patenkančių į jūrą ir kitus paviršinius bei požeminius vandenis, gali būti daugybė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad mūsų planetoje egzistuoja daugiau nei 160 mln. žmonėms žinomų ar jų sukurtų cheminių junginių. Dalis iš jų yra labai sunkiai pašalinami iš vandens net ir efektyviai veikiančiuose nuotekų valymo įrenginiuose. Netrunka ilgai, kad su nuotekomis iš jūsų namų ištekėję cheminės medžiagos jau pasitiktų jus pajūrio bangose. Dalis šių medžiagų neigiamai veikia Baltijos jūrą – vieną iš unikaliausių jūrinių ekosistemų Žemėje. Padariniai gyviesiems organizmams gali apimti įvairiausius neigiamus poveikius – nuo alerginių reakcijų, iki endokrininės sistemos ar reprodukcijos sutrikdymo. Jei patys brendat į jūrą tik iki kelių ir manot, kad jūsų tai neveikia, tai pagalvokit apie jūros augaliją ir augmeniją, kuri su įvairiais teršalais susiduria nuolat. Žemė – žiediškumo pavyzdysLabai džiugu girdėti vis daugiau diskutuojant apie tvarų vandens naudojimą. Įmonėse tvarumas vandens srityje dažnai suprantamas kaip žiedinės ekonomikos principų pritaikymas, vandens tausojimas ir išvalyto vandens pakartotinis panaudojimas gamyboje. Vis daugiau socialiai atsakingų įmonių diegia inovatyvius gamybos ir užteršto vandens valymo metodus. Bet siekiant įgyvendinti tvarumo principus buityje ir kasdienėje veikloje, tikrai dar turime erdvės. Kiekvienoje šeimoje šiandien gerai žinome kaip rūšiuoti atliekas, tačiau ar žinome ką galime padaryti siekdami aplinkai draugiškesnio vandens naudojimo? Sukaupta patirtis vandens mokslinių tyrimų srityje ir rengiant KTU Aplinkosaugos inžinerijos magistrus KTU bei kasdien bendraujant tiek su verslo įmonėmis, tiek su ateities aplinkosaugos srities specialistais leidžia pateikti vertingiausius patarimus, kaip jau šiandien efektyviai galite prisidėti prie tvaraus vandens išteklių naudojimo. Mūsų planeta žiediškumo dėsnių laikosi nuo pat atsiradimo – vanduo lygiai taip pat kaip ir daugelis cheminių elementų sukasi ratu natūraliame vandens cikle ir yra nuolat panaudojamas pakartotinai. Keletas patarimų kasdienaiTaigi tas vanduo, kurį išleidžiate į kanalizaciją, būtinai sugrįš pas jus viena ar kita forma. Ir nuo mūsų visų priklauso, koks kokybiškas ir švarus jis bus šiandien ir kokį jį paliksime ateities kartoms. Kuo galime prisidėti kiekvienas iš mūsų:
Tvarus vandens naudojimas yra labai svarbus visos mūsų planetos ir jos gyventojų gerovei. Ateityje vandens poreikis tik didės ir tikėtina, jog Lietuvoje po keleto dešimtmečių taip pat susidursime su vandens trūkumo problema. Todėl būtina atsakingai ir tvariai naudoti šį vertingą gamtinį išteklių. Kiekvienas Lietuvos gyventojas, pasinaudodamas pateiktais patarimais ir imdamasis aktyvių veiksmų, gali prisidėti prie kokybiško vandens išsaugojimo ateities kartoms. Aplinkosaugos inžinerijos specialistai, kurdami naujas technologijas ir teikdami inovatyvius sprendimus tvariam vandens naudojimui, padės užtikrinti prieigą prie švaraus vandens ir apsaugoti mūsų ekosistemas ir biologinę įvairovę. Dirbdami kartu galime ženkliai sumažinti grėsmes, kylančias Baltijos jūrai dėl vandens taršos. KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros docentė Inga Urniežaitė |