Aptiko viščiuką-mutantą: turėjo dantis, panašius į krokodilo

„Aptikome dantis, panašius į krokodilų – tai nenuostabu, nes paukščiai yra artimiausi gyvi roplių giminaičiai“, – sakė Markas Fergusonas iš Mančesterio universiteto (JK).

Viščiukas buvo aptiktas prieš 50 metų, tačiau ilgą laiką niekam nebuvo šovusi mintis apžiūrėti jo snapo vidaus.

Kaip tai atsitiko?

Maždaug prieš 300 mln. metų visų šiuolaikinių stuburinių protėvis davė pradžią dviem linijoms – žinduolių ir roplių/paukščių. Seniausi ropliai, pavyzdžiui, krokodilai ir aligatoriai, turėjo kūgio formos dantis. Tokius pat dantis turėjo ir pirmieji paukščiai, vadinami archosaurais.

Tada, maždaug prieš 80 mln. metų, atsirado šiuolaikiniai paukščiai, be dantų.

„Taigi, kaip turėtų atrodyti paukščių dantys? Galima manyti, kad jų dantys būtų panašūs į jų protėvių ir artimiausių giminaičių“, – sako tyrimo bendraautorius Johnas Fallonas iš Viskonsino universiteto (JAV).

Iš tiesų Talpido dantys yra kūgio formos, panašūs į archosaurų dantis ir labai panašūs į mažo aligatoriaus ar krokodilo dantis, sakė J.Fallonas.

Archosaurų burnos forma buvo panaši į roplių. Pasirodo, kad paukščiai neteko dantų dėl išsivysčiusio snapo.

„Paukščiai neteko dantų todėl, kad formuojantis snapui du audiniai, nulemiantys dantų susidarymą, atsiskyrė, – sakė J.Fallonas. – Mutantuose šie audiniai vėl susijungia“.

Sukūrė daugiau mutantų

Šis atradimas paskatino mokslininkus pasidomėti, ar sveikos vištos vis dar turi 80 milijonų metų senumo genetinį kelią, leidžiantį susidaryti dantims.

Keletą kartų pakeitę tam tikrų šio kelio molekulių raišką, tyrėjai sugebėjo paskatinti dantų augimą normaliai besivystančioms vištoms. Šie dantys taip pat buvo panašūs į roplių dantis ir turėjo daugelį tų pačių genetinių savybių – o tai patvirtino mokslininkų hipotezę apie genetinį kelią. Nė vienam iš šių viščiukų nebuvo leista išsiristi.

M.Fergusono teigimu, tiesioginis šių tyrimų pritaikymas galėtų būti dantų atauginimas žmonėms, kurie jų neteko dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos.

Tyrimas aprašytas žurnale „Current Biology“.

Parengta pagal „Live Science“.