Ateina dramatiški pokyčiai. Iki lūžio taško Žemėje liko 7 metai

Dabar Tarptautinės mokslininkų grupės parengti nauji klimato modeliai rodo, kad greičiau nei po 10 metų baltieji lokiai vasaros mėnesiais gali nebeturėti kur stovėti.

Šio tyrimo ataskaita parodė, kad Arktyje vasaromis ledo nebeliks gerokai ankščiau, nei buvo prognozuota ankstesniuose klimato modeliuose.

Pavyzdžiui, šeštojoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje, paskelbtoje 2021-aisiais, buvo apskaičiuota, kad Arkties jūros ledas išnyks ne anksčiau kaip šimtmečio viduryje, o gal net iki 2100-ųjų.

Tuo tarpu 2020 metais klimato modelyje prognozuota, kad vasaros jūros ledas Arktyje gali išnykti jau 2035-aisiais.

Vis dėlto mokslininkai šias prognozes sukritikavo kaip pernelyg konservatyvias, nes jose nepakankamai įvertintas situacijos rimtumas Arkties regione.

Dabar naujausio tyrimo ataskaitoje pateiktas dramatiškas Žemės atmosferos pokyčių verdiktas.

Remiantis 1979-2019 metais surinktais jūros ledo stebėjimo duomenimis, aiškiai matyti, kad ištisus metus vyksta ledo tirpimo procesai, kurie gerokai viršija natūralų ledo ploto svyravimą ir yra daug ryškesni vasaros mėnesiais, rašo sciencealert.com.

Tyrimo metu Vokietijos, Pietų Korėjos ir Kanados mokslininkai gautus duomenis panaudojo ledo pokyčių Arktyje nustatymui ateityje. Paaiškėjo, kad dramatiškas lūžio taškas bus pasiektas jau po mažiau nei 7 metų. Mokslininkų pateiktais duomenimis, 2030-aisiais Arktyje vasaromis jūros ledas išnyks. Ir blogiausia tai, kad šių procesų žmonija pakeisti nebegali – pažymima, kad vasaromis jūros ledo Arktyje nebeliks nepriklausomai nuo to, kiek žmonija sudegins iškastinio kuro.

Tiesa, kardinaliai sumažinus iškastinio kuro sunaudojimą, vasaromis Arktyje laikotarpiai be jūros ledo gali trukti trumpiau ir tik pačioje vasaros pabaigoje. Tačiau jei iškastinio kuro vartojimas nepasikeis, jūros ledo Arkties regione nebus visais rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

„Šie rezultatai pabrėžia didelį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį Arkties regionui ir parodo, kaip svarbu artimiausioje ateityje planuoti ir prisitaikyti prie Arkties be sezoninio ledo“, – pateiktoje naujausio tyrimo ataiskaitoje rašo mokslininkai.

Anot jų, šis scenarijus nestebina, mat nėra taip, kad mokslininkai jo nebūtų numatę, tiesiog visa tai įvyks daug anksčiau, nei tikėtasi.

Kaip teigiama mokslininkų tyrime, vien per pastaruosius 30 metų ištirpo 95 proc. seniausio ir storiausio Arkties jūros ledo. Daugiau nei 70 proc. dabartinio jūros ledo dangos dabar laikoma „sezonine“, tai reiškia, kad ji neišsilaiko visą vasarą.

Jei ištirps paskutinės likusios jūros ledo plotmės, pasekmės bus skaudžios ne tik visam Arkties regionui, bet ir visam pasauliui.

Jūros ledo danga šiauriniame pusrutulyje atlieka labai svarbų vaidmenį pasaulio klimato procesuose, nes atspindi saulės šviesą. Ištirpus šiam ledui gali pasikeisti vandenynų temperatūra, taip pat gali būti padaryta didžiulė įtaka vandenynų srovėms visame pasaulyje.

Jau dešimtmečius mokslininkai su nerimu stebi, kaip Arktis šyla dvigubai sparčiau nei likęs pasaulis. Didžiausi jų nuogąstavimai dėl regiono gali išsipildyti jau visai netrukus.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“.