Australija iškėlė ieškinį Japonijai dėl jos vykdomo banginių žudymo (Video)

Australija - vienas didžiausių Japonijos prekybos partnerių - paraišką Hagoje įsikūrusiam Tarptautiniam teisingumo teismui (International Court of Justice) pateikė pirmadienį, ir šį faktą jau oficialiai patvirtino abiejų šalių atstovai. Australija šiuo žingsniu siekia, kad japonai nebesinaudotų globaliai priimtame 1986 metų moratoriume palikta išimtimi, leidžiančia banginius medžioti mokslinių tyrimų tikslais.

Paraiškoje teigiama, jog Japonijos vykdoma banginių medžioklės politika iš esmės yra komercinio pobūdžio ir visais aspektais netenkina mokslui keliamų reikalavimų. Remiamasi tuo, kad Japonija iki šiol nepateikė jokių įrodymų, jog tai kaip nors susiję su banginių populiacijos išsaugojimu ir valdymu.

Japonijos vyriausybės atstovas spaudai Hirofumi Hirano šį Australijos žingsnį įvardijo kaip "itin apgailėtiną" (angl. extremely regrettable), o šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas, atsakingas už banginių gaudymo pramonės šakos vystymą, pareiškė, jog Tokijas gins savo poziciją tarptautiniame teisme. "Mes visiškai negalime priimti Australijos argumentų ir tvirtai reaguosime į ieškinį", sako ministerijos atstovas Yutaka Aoki.

Australijos paraiškoje teigiama, jog tarp 1987/88 ir 2004/2005 metų sezonų Japonija vien tik Antarktidos regione nužudė 6800 mažųjų ruožuočių (angl. minke whale) banginių, prisidengdama neva mokslinių tyrimų tikslias. Palyginimui, per 31 metus prieš priimant moratoriumą, visame pasaulyje jų buvo sumedžiota tik 840. Vėliau, nuo 2005/06 iki 2008/2009 buvo sugauta dar 2595 banginiai.

"Žudymo ir gamtos išteklių eikvojimo mastai yra didžiuliai, ir stipriai viršija bet kokius ankstesnius Tarptautinės banginių gaudymo komisijos (IWC) mokslinių tyrimų reikmėms paskirtus nurmatyvus", sakoma paraiškoje. Papildomai priduriama, jog banginių, sugautų vykdant Japonijos mokslinę banginių tyrimų programą JARPA I, mėsa buvo gabenama atgal į šią šalį ir parduodama komerciniu pagrindu.

Australijos ieškinyje prašoma, kad Tarptautinis teisingumo teismas pripažintų Japonijos veiksmus neteisingais ir kad ši šalis pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus, vykdydama banginių mokslinių tyrimų programą Antarktidos vandenyne. Taip pat norima, kad teismas lieptų Japonijai nutraukti neva moksliniams tyrimams naudojamų banginių gaudymą ir panaikintų šaliai išduotas bet kokias su šiuo faktu susijusias licenzijas.

Australijos užsienio reikalų ministras Stephenas Smithas išsakė nuogąstavimus, kad tuo atveju, jei byla bus pralaimėta, Japonijos medžioklės taps visiškai įteisintos. "Mes nesame garantuoti šio ieškinio sėkme, tačiau mes esame įsitikinę, kad šis veiksmas yra geriausias, siekiant, kad Japonija nutrauktų banginių gaudymą Antarktidos vandenyne", sakė Smithas pirmadienį įvykusioje spaudos konferencijoje.

Naujoji Zelandija pareiškė, jog per artimiausias savaites nuspręs, ar pateiks analogišką ieškinį. Australija jau ilgą laiką priešinosi kasmetinėms Japonijos banginių gaudymo ekspedicijoms į Antarktidos vandenis ir pastaraisiais mėnesiais sugriežtino savo poziciją. Japonai pastaraisiais metais taip pat nuolat susiduria su kovingais "Sea Shepherd Conservation Society". Vienas aplinkosaugos aktyvistas iš Naujosios Zelandijos Peteris Bethune šiuo metu Japonijoje laukia teismo, po to, kai vasario mėnesį įsigavo į Japonijos laivą. Jei jis bus nuteistas, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

Australijos ieškinys taip pat suformuluotas prieš birželio 21-25 dienomis vyksiantį IWC suvažiavimą, kuriame bus bandoma suderinti banginių medžioklės siekiančių ir šiuos gyvūnus išsaugoti norinčių šalių pozicijas. Dabartinis plano projektas leistų Japonijai - taip pat ir Islandijai bei Norvegijai, kurios banginius gaudo pasinaudodamos moratoriumo išimtimi - atvirai ir teisėtai medžioti banginius, jei šios valstybės pažadės per ateinančius 10 metų "ženkliai" sumažinti sugaunamų gyvūnų skaičių.

Beje, banginių medžioklė nėra vienintelė gamtosaugos sritis, kurioje prasilenkia daugelio valstybių požiūriai, įskaitant pačią Japoniją. Pavyzdžiui, „Oskarą“ pelnęs dokumentinis filmas „Įlanka“, vaizduojantis kasmet Japonijoje vykstančias delfinų skerdynes, nebus rodomas Tokijuje, nes konservatoriai, vadinantys tą filmą nukreiptu prieš japonus, pagrasino surengti masinius protestus. 

Šiais metais JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimą dokumentikos kategorijoje pelniusiame filme vaizduojamos grupės aktyvistų pastangos sutrukdyti Japonijos policijai ir žvejams patekti į uždarą Taidzio įlanką šalies pietuose, kurioje yra medžiojami delfinai. Buvusio žurnalo „National Geographic“ fotografo Louie Psihoyoso režisuotas filmas, kurį kuriant prisidėjo buvę televizijos serialo „Fliperis“ delfinų treneris Ricas O'Barry, paskatino konservatyvių pažiūrų aktyvistus pagrasinti, jog jie surengs demonstracijas gatvėse.

Šį mėnesį planuotos „Įlankos“ peržiūros dviejuose Tokijo kino teatruose buvo atšauktos, baiminantis, kad per protestus gali nukentėti žiūrovai ir kiti asmenys, nurodė šį filmą Japonijoje platinanti kompanija „Unplugged“. Taip pat buvo atšauktos šio filmo peržiūros viename Osakos kino teatre, tačiau „Unplugged“ tebesidera dėl jo rodymo šią vasarą kituose 23 kino teatruose įvairiuose Japonijos miestuose, sakė kompanijos atstovė, prašiusi neskelbti jos vardo.

Pasak jos, „Unplugged“ sulaukė grasinimų telefonu, o prie jos biurų buvo susirinkę protestuotojai. „Įlanka“ jokiu būdu nėra filmas prieš japonus“, – sakoma „Unplugged“ vadovo Takeshi Kato faksu atsiųstame pranešime. – Tikiu, jog dėl šio filmo turinio reikėtų surengti išsamius ir konstruktyvius debatus.“ R.O'Barry, kuris žada atvykti į Japoniją birželio 8 dieną, sakė, kad šios šalies žiūrovams reikia leisti pamatyti tą dokumentinį filmą. „Neteisinga, kad negausūs ekstremistai sugeba atimti iš jų šią teisę, – sakoma jo pranešime. – Toks elgesys yra aiški grėsmė demokratijai.“ Pernai „Įlanka“ buvo parodyta Tokijo tarptautiniame kino festivalyje, tačiau platesnė visuomenės su juo dar nėra susipažinusi.