„Tai kelia siaubą. Visai planetai tai yra katastrofa“

Mokslininkai ir meteorologai nuolatos įspėja, kad būtina stabdyti klimato kaitą nedelsiant nustojant deginti iškastinį kurą, mat jei išmetamų teršalų kiekiai ir toliau didės, o temperatūra kils, tokios karščio bangos, su kokiomis šiuo metu susiduria pasaulis, tik dažnės ir stiprės.

A. Guterresas pasaulio lyderius ragina nedelsiant imtis veiksmų

JT generalinio sekretoriaus komentarai pasirodė po to, kai ketvirtadienį mokslininkai patvirtino, kad pastarosios trys savaitės buvo karščiausios nuo tada, kai pradėti registruoti duomenys, o liepa bus šilčiausias kada nors užfiksuotas mėnuo.

Pasaulinės meteorologijos organizacijos ir ES Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ duomenimis, šį mėnesį temperatūra pasaulyje sumušė rekordus.

Mokslininkai sako, kad viena iš juos nulėmusių priežasčių – klimato kaita, kurią iš esmės sukelia iškastinio kuro deginimas.

Dėl nuolatinio vidutinės pasaulinės temperatūros kilimo, kurį lemia tarša, sulaikanti saulės šviesą ir sukurianti Žemėje šiltnamio efektą, situacija dėl ekstremalių orų dar labiau pablogėjo.

„Žmonija atsidūrė ant karštosios kėdės. Didelėms Šiaurės Amerikos, Azijos, Afrikos ir Europos dalims ši vasara yra siaubinga. Visai planetai tai yra katastrofa. O mokslininkai vienareikšmiškai teigia, kad dėl to kalti žmonės, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė A. Guterresas. – Visa tai visiškai atitinka prognozes ir nuolatinius (mokslininkų – ELTA) perspėjimus. Vienintelis netikėtumas – pokyčių greitis. Klimato kaita yra čia, ji kelia siaubą ir tai tik pradžia. Pasaulinio atšilimo era baigėsi, atėjo visuotinio virimo era.“

Jis pabrėžė, kad karštis tapo nebepakeliamu, o pelnas iš iškastinio kuro ir neveiklumas klimato srityje yra nepriimtini.

„Lyderiai privalo imtis veiksmų. Daugiau jokių abejonių, jokių pasiteisinimų, jokio laukimo, kol kiti pirmieji imsis veiksmų. Tam tiesiog nebėra laiko. – Sakė jis. – Vis dar įmanoma apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 °C ir išvengti pačių blogiausių klimato kaitos padarinių, tačiau tik imantis ryžtingų bei skubių klimato kaitos švelninimo veiksmų. Tam tikra pažanga jau padaryta – sparčiai diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai ir daromi sveikintini žingsniai tokiuose sektoriuose kaip laivyba, tačiau nė vienas iš šių veiksmų nėra pakankamas ir greitas. Kylanti temperatūra reikalauja kur kas spartesnių veiksmų.“

2023 m. liepa – karščiausias visų laikų mėnuo

Savo ruožtu Pasaulinės meteorologijos organizacijos generalinis sekretorius Petteri Taalas sakė: „Poreikis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą yra kaip niekada aktualus. Veiksmai stabdyti klimato kaitą yra ne prabanga, o būtinybė.“

Leipcigo universiteto mokslininkas Karstenas Hausteinas nustatė, kad 2023 m. liepą pasaulyje bus 1,5 °C karščiau nei buvo prieš industrializaciją tą patį mėnesį.

Pasak jo, šio mėnesio temperatūra buvo tokia stulbinanti, kad mokslininkai galėjo prognozuoti, jog jis bus šilčiausias per visą istoriją, jam net nepasibaigus.

K. Hausteinas, remdamasis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis, taip pat nustatė, kad 2023 m. liepos mėnesio temperatūra greičiausiai 0,2 °C viršys ankstesnį 2019 m. rekordą.

Savo ružtu JAV pelno nesiekiančios organizacijos „Berkeley Earth“ klimato mokslininkas Zeke Hausfatheris, naudodamasis Japonijos ir Europos meteorologų įrankiais, apskaičiavo, kad rekordas, ko gero, bus viršytas 0,3 °C.

„Beveik neabejotina, kad 2023 m. liepa bus šilčiausias mėnuo per visą istoriją. Man asmeniškai šio rekordo mastas atrodo šiek tiek stulbinantis. Istoriniuose liepos mėnesio įrašuose nematome nieko panašaus“, – sakė jis.

Žmonių veiklos sukelta klimato kaita – ir pasaulį užgriuvusių karščio bangų priežastis

Žmonijos sukelta klimato kaita neabejotinai kalta dėl mirtinų karščio bangų, kurios pastarosiomis savaitėmis užklupo Europą ir JAV, teigiama antradienį paskelbtoje „World Weather Attribution“ analizėje.

Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 500 ekstremalių orų reiškinių ir nustatė, kad 93 proc. karščio bangų ir 68 proc. sausrų tapo stipresnės ir dažnesnės dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamų teršalų.

Pasak tyrėjų, tokios žiaurios karščio bangos, su kuriomis šiuo metu susiduria pasaulis, nebėra retas reiškinys, o toliau didėjant išmetamųjų teršalų kiekiui jos tik stiprės. Dar daugiau, prognozuojama, kad jei pasaulis atšils 2 °C, tokios stiprios karščio bangos kils kas dvejus-penkerius metus.

Liepos pradžioje daugelyje Pietų Europos, JAV vakarų, Meksikos ir Kinijos vietovių buvo sumušti temperatūros rekordai, dėl kurių kilo gaisrai, žuvo žmonės. Pirmąją liepos mėnesio savaitę buvo užfiksuota karščiausia pasaulio temperatūra per visą istoriją. Mokslininkai nustatė, kad dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų karščio bangos Europoje buvo 2,5 °C, Šiaurės Amerikoje – 2 °C, o Kinijoje – 1 °C šiltesnės, nei būtų buvusios tuo atveju, jei žmonija nebūtų pakeitusi pasaulio temperatūros.

Dar daugiau, per 2022 m. Europoje kilusias karščio bangas mirė daugiau nei 61 000 žmonių. Kitame tyrime apskaičiuota, kad per pastaruosius tris dešimtmečius visame pasaulyje dėl klimato kaitos nuo karščio mirė milijonai žmonių. Vis dėlto pasaulio pažanga mažinant iškastinio kuro deginimą tebėra itin menka.

Įspėja apie būtinybę mažinti iškastinio kuro deginimą

Lapkritį Jungtiniuose Arabų Emyratuose aukščiausio lygio Klimato kaitos konferencijoje (COP28) posėdžiausiantys pasaulio lyderiai ketina susitarti, kaip stabdyti planetos šilimą, prisitaikyti prie ekstremalesnių oro sąlygų ir atlyginti žalą nukentėjusiems.

COP28 pirmininkas Sultanas al Jaberas, kuris vadovauja šalies nacionalinei naftos bendrovei, interviu dienraščiui „The Guardian“ šį mėnesį sakė, kad laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas yra būtinas.

Kanados kampanijos „Tikslas nulis“ įkūrėja Catherine Abreu teigė, kad vyriausybės turi suprasti, jog perėjimas nuo iškastinio kuro yra ne tik neišvengiamas, bet ir neatidėliotinas.

„Jis turi būti planuojamas, jam reikia bendradarbiavimo, taip pat skirti tokio masto finansavimą, kokio šiuo metu nėra“, – akcentavo ji.

Tarptautinės energetikos agentūros parengtame plane, pagal kurį siekiama nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio, numatyta, kad nuo 2021 m. neturėjo būti patvirtinta naujų naftos ir dujų telkinių eksploatacija. Vis dėlto vyriausybės, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir Australiją, naujiems projektams leidimus suteikė.

Savo ruožtu mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šie metai bus karštesni nei įprastai ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl po trijų metų grįžtančio Ramiojo vandenyno klimato reiškinio El Ninjo, dėl kurio dalyje planetos pakyla temperatūra, gali kilti potvyniai, audros.