Ar gali augalai mąstyti?

Šiuos „elektrocheminius signalus” perduoda ląstelės, kurios veikia kaip augalų „nervai”. Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad į ant vieno lapo patenkančią šviesą reaguoja visas augalas, o reagavimas, kuri buvo lapuose vykstančios šviesos sukeltos cheminės reakcijos, tęsėsi ir tamsoje.

Mokslininkai teigia, kad tai įrodo, kad augalai „atsimena” šviesoje esančią „užkoduotą” informaciją. Per neseniai Prahoje įvykusį kasmetinį Eksperimentinės biologijos bendruomenės susitikimą prof. S. Karpinskis pristatė atlikto tyrimo išvadas. „Mes apšvietėme tik augalo apačią ir stebėjome pokyčius viršutinėje dalyje, - aiškino tyrimui vadovavęs Varšuvos Biologijos universiteto profesorius Stanislawas Karpinskis. - Pokyčiai tęsėsi, kai šviesa buvo išjungta <…>. Tai buvo visiškas netikėtumas”.

Anksčiau atliktų tyrimų metu prof. S. Karpinskis nustatė, kad cheminiai signalai gali būti perduodami po visą augalą, taip augalai gali prisitaikyti ir išgyventi esminius aplinkos pokyčius. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad, kai šviesa sukeldavo cheminę reakciją vienoje lapo ląstelėje, tai sukeldavo „kaskadą“ reiškinių ir per ypatingos rūšies „nervines apdangalo ląsteles“ apie tai būdavo tučtuojau pranešama likusioms augalo dalims. Mokslininkai išmatavo iš šių, kiekviename lape esančių ląstelių perduodamus elektros signalus, o užfiksuotą reiškinį prilygino augalų „nervų sistemai”.

Mąstantys augalai

Pasak mokslininkų, įdomu yra tai, kad augalų reakcija į šviesą kito priklausomai nuo į juos nukreiptos šviesos spalvos. „Buvo užfiksuoti tipiški [pakitimai], esant raudonai, mėlynai ir baltai šviesai”, - teigė profesorius. Mokslininko manymu, šviesoje „užkoduotą“ informaciją augalai naudoja apsauginėms cheminėms reakcijoms vystyti. Prof. S. Karpinskis ir jo kolegos bandė nustatyti, kokį poveikį skirtingos šviesos spalvos turi augalų atsparumui ligoms.

„Kai mes vieną valandą palaikėme augalą šviesoje, o vėliau, praėjus 24 val. po to, užkrėtėme [virusu arba bakterija], jis buvo atsparus infekcijai”, - paaiškino mokslininkas. „Bet, kai mes apkrėtėme augalą prieš palaikydami jį šviesoje, jis nesugebėjo pasipriešinti. [Taigi augalas] turi ypatingą atmintį šviesai, kuri sukuria jo imunitetą nuo patogenų, ir jis gali prisitaikyti prie besikeičiančių šviesos sąlygų”, - teigė prof. S. Karpinskis.

Pasak mokslininko, augalai naudoja šviesoje užkoduotą informaciją tam, kad apsisaugotų nuo sezoninių patogenų. „Kiekviena sezono diena ar savaitė <…> pasižymi tam tikra šviesos kokybe, - paaiškino prof. S.Karpinskis. – Taigi, augalai atlieka tam tikrą biologinį šviesos apskaičiavimą, naudodami šviesoje esančią informaciją, kad apsisaugotų nuo ligų, kurios vyrauja to sezono metu”.

Lidso universiteto prof. Christine Foyer teigia, kad šis tyrimas „pastūmėjo mūsų mąstymą vienu žingsneliu į priekį. Augalai turi išgyventi stresą, kaip sausra ar šaltis, pergyventi jį ir toliau augti, - teigė mokslininkė. - Tam reikia padėties įvertinimo ir atitinkamos reakcijos – tai intelekto ženklas“. „Ką padarė šis tyrimas, tai sujungė du informacijos perdavimo takus <…> ir elektrinis perdavimo takas yra neįtikėtinai spartus, taigi, visas augalas iš karto gali sureaguoti į didelį šviesos kiekį”, - sakė prof. C. Foyer.