Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Įkvėpti 1984 m. filmo „Terminatorius“, mokslininkai sukūrė gyvą odą iš grybienos. Tokią odą, kuri gali jausti šviesą ir prisilietimą, vieną dieną būtų galima naudoti kaip tvarų ir biologiškai skaidų elektronikos jutiklį. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Elektroniniai jutikliai, galintys aptikti tokius dirgiklius kaip šviesa, temperatūra ir drėgmė, dažnai gaminami iš silikono, o jų gamyba yra sudėtinga. Be to, jie gali aptikti tik kelis dalykus vienu metu, sako Antoni Gandia iš Valensijos politechnikos universiteto Ispanijoje. Tačiau gyvus organizmus – pavyzdžiui, grybus – sukurti daug lengviau ir jie vienu metu gali pajusti daug daugiau dirgiklių, įskaitant prisilietimą, temperatūrą, drėgmę ir šviesos lygį, aiškina mokslininkas. Todėl A.Gandia ir Andrew Adamatzky iš Vakarų Anglijos universiteto nusprendė sukurti grybienos odą ir išbandyti ją su Terminatoriaus modeliu. „Filme „Terminatorius“ yra scena, kurioje robotui implantuojama oda. Oda jam yra tik apvalkalas, tačiau jis praneša duomenis robotui ir automatiškai sugyja, – pasakoja A. Gandia. – Norėjome parodyti, kad jau galime daryti tokius dalykus“. Tyrėjai augino grybų rūšį Ganoderma sessile – jie gali augti sunkiomis sąlygomis, o taip pat ant skysčio. Mokslininkai padengė 18 cm aukščio Terminatoriaus modelį agaru (maistine terpe), kad paskatintų grybų augimą, ir panardino viską į skystį, kad padengtų grybiena. Jie inkubavo modelį maždaug savaitę - kad įsitikintų, jog grybiena yra sveika ir toliau auga. Jau po penkių dienų grybai sėkmingai padengė visą modelio paviršių, sukurdami visiškai organišką odą. Kai mokslininkai prie modelio pritvirtino elektrodus, jie nustatė, kad grybiena jautriai reaguoja į šviesą ir prisilietimą – reaguodama į tai skleidžia skirtingus elektrinius signalus. A. Gandia tikisi, kad šis tyrimas bus žingsnis link grybų, kaip natūralių jutiklių, panaudojimo kitose vietose – pavyzdžiui pastatuose, kuriuose galima savarankiškai reguliuoti temperatūrą – arba individualiuose dėvimuose prietaisuose, kurie gali stebėti kūną. „Grybiena yra gyva ir reaguoja. Galime ją laikyti sąjungininku, įrankiu“, – sako jis. Tyrimas skelbiamas išankstinių publikacijų platformoje „Reserach Squire“. Parengta pagal „New Scientist“. |