Senosios bakterijos ir kiti vienaląsčiai
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Norfolko universiteto mokslų daktarė Nora Noffke ir jos kolegos surado mikroorganizmų ekosistemą, 3,48 milijardų amžiaus uolienose, Pilbaros ( vakarų Australija ) regione.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
„Kas paskutinis – tas supuvęs kiaušinis!“ Galbūt tokia vaikų gretose populiari motyvavimo priemonė ne tokia efektyvi, kokia būdavo taikoma Senovės Romoje, kur paskutinis iš visų į karą pašauktų vyrų atbėgęs asmuo būdavo paaukojamas dievams. Tačiau Žemės atveju viskas vyko atvirkščiai – anot Oksfordo tyrėjų, supuvusiais kiaušiniais dvokė ne tai, kas buvo paskiausia, o tai, kas buvo iš pradžių.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Prieš 3,4 mlrd. metų, kai Žemėje dar nebuvo deguonies, o jūros tyvuliavo po balzganu, nuolatos rūškanu dangumi, iš karštųjų vandenynų išniro pirmieji salynai. Tačiau jau ir tada Žemėje tarpo gyvybė. Mokslininkai tokiems pareiškimams turi tvirtą pagrindą – jiems pavyko rasti seniausių pasaulyje fosilijų, leidžiančių manyti, kad gyvybė mūsų planetoje atsirado visais 300 mln. metų anksčiau, nei buvo manoma iki šiol.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Niekas nežino, kada Žemėje atsirado gyvybė - tačiau menki įrodymai, kuriuos mokslininkai vis dėlto turi, leidžia manyti, kad tai nutiko neilgai trukus po to, kai atsirado pati planeta.
|
||