Žemė miršta nuo karščio. Skelbiama „pasaulinio virimo“ eros pradžia

Mokslininkai dešimtmečius įspėjo apie būtinybę sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kad būtų išvengta klimato krizės. Bet atrodo, kad ji jau čia. 2023 metais Žemę užklupo intensyvios karščio bangos, neįtikėtinas karštis sausumoje ir vandenyne bei didelio masto miškų gaisrai. Tyrėjai mano, kad tai dar ne viskas – Žemė tikriausiai įžengė į „pasaulinio virimo“ erą, rašo „SciTechDaily“.

Klimato krizė pasiekia precedento neturintį lygį, kai pasaulinė temperatūra pakyla iki rekordinių aukštumų, o 2023 m. liepa tapo dar vienu nerimą keliančiu etapu kaip karščiausia liepos mėn. Pasak JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso, tai, kas šiandien vyksta su klimatu, galima drąsiai vadinti „katastrofa visai planetai“. Be to, mokslininkai mano, kad Žemė iš „pasaulinio atšilimo“ eros jau perėjo į „pasaulinio virimo“ erą.

Šias nerimą keliančias prognozes taip pat patvirtino naujausios išvados, gautos iš Sun Yatsen universiteto (Kinija) Atmosferos mokslų mokyklos profesoriaus Qingxiang Li vadovaujamos komandos. Tyrėjų darbas paremtas pasauliniu Kinijos kombinuotos prizmės temperatūros 2.0 (CMST 2.0) duomenų rinkiniu.

Tyrime profesoriaus Li komanda išanalizavo CMST 2.0 duomenų rinkinį ir nustatė, kad pirmasis 2023 m. pusmetis jau tapo trečiu šilčiausiu rekordu, iškart po karščiausių 2016 metų ir antrųjų šilčiausių 2020 m. Duomenys taip pat rodo, kad vidutinė pasaulinė jūros paviršiaus temperatūra balandį taip pat pakilo iki rekordinio lygio, o sausumos temperatūra aukščiausią dieną pasiekė birželį. Visa tai lėmė, kad gegužę buvo pasiektas karščiausias pasaulio vidutinės paviršiaus temperatūros rekordas.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad pasaulinė paviršiaus temperatūra toliau kils antroje 2023 m. pusėje. Mokslininkai mano, kad temperatūros padidėjimą vienu metu paveiks keli veiksniai, visų pirma:

• El Niño;
• didelio masto miškų gaisrai.

Pasak profesoriaus Li, atsižvelgiant į dabartinę trajektoriją, Ramiajame vandenyne šiuo metu vyraujančios trumpalaikės El Niño prognozės rezultatus ir itin aktyvią Atlanto kelių dešimtmečių virpesių (AMO) fazę, turinčią įtakos pasaulio paviršiaus temperatūrai, labai tikėtina, kad 2023 m. tapo karščiausiu per visą stebėjimų istoriją. Be to, mokslininkai mano, kad ši tendencija išliks – paprasčiausiai tariant, 2024-aisiais greičiausiai susidursime su dar intensyvesnėmis karščio bangomis ir aukštesne temperatūra.