Mokslininkai įminė kurmių kvėpavimo po žeme paslaptį

Tyrimo metu paaiškėjo, kad Rytų Amerikos kurmių (Scalopus aquaticus) raudonieji kraujo kūneliai leidžia jiems pakartotinai kvėpuoti jau iškvėptu oru. Mokslininkai nustatė, kad raudonieji kraujo kūneliai yra genetiškai prisitaikę prie didelės anglies dvideginio koncentracijos.

Raudonųjų kraujo kūnelių ląstelėse esantis baltymas hemoglobinas transportuoja kraujyje deguonį ir kartu gabena į plaučius anglies dvideginį. Rytų Amerikos kurmių kraujyje gali būti didesnė nei įprasta anglies dioksido koncentracija, todėl šie gyvūnai gali išgyventi požeminėse ertmėse, kuriose yra didelis kiekis šių dujų, teigiama pranešime.

Pasak Manitobos universiteto (Kanada) daktaro Kevino Campbello, kurmiai paprastai gyvena aplinkoje, kurioje yra mažai deguonies ir daug anglies dvideginio. Rausimasis po žeme verčia šiuos gyvūnus pakartotinai kvėpuoti savo iškvėptu oru.

„Mes atradome, kad viena jų rūšis,Rytų Amerikos kurmiai, evoliucijos eigoje yra unikaliai prisitaikę prie tokių sąlygų: jų organizmas gamina kitokį hemoglobiną, labai padedantį pernešti didelį anglies dvideginio kiekį“, - sakė jis.

Mokslininkų tyrimo rezultatai paskelbti internetiniame mokslo žurnale „BMC Evolutionary Biology“. Tyrėjai mano, kad jų atradimas ateityje leis sukurti dirbtinį žmogaus kraują, pasižymintį specialiomis savybėmis, teigiama pranešime.