Mokslininkų ataskaitoje – niūrios išvados dėl 75 proc. augalų visame pasaulyje likimo: žmonija laiku nesuvokė problemos

„Taip, skamba gana niūriai. Žinome, kad beveik pusei visų mums žinomų rūšių gresia išnykimas – 45 proc. O tiems augalams, apie kuriuos nieko nežinome, gresia dar didesnis pavojus – išnykti gali trys iš keturių neaprašytų rūšių“, – teigė gamtosaugos mokslo analitikė, mokslų daktarė Matilda Brown.

Tyrinėtojai analizavo išnykimo rizikos ir metų, kuriais augalas buvo aprašytas, ryšį, ir pastebėjo, kad lyginant su prieš šimtmetį aprašytais augalais, 77 procentams 2020 metais į sąrašus įtrauktų rūšių jau yra iškilęs pavojus, rašo phys.org.

„Taigi šiame sąraše yra tai, ką žinome. Mums pavyko surinkti visą mums jau žinomą informaciją ir įtraukti ją į sąrašus. Tačiau daug ką komplikuoja faktas, jog kasmet mes pridedame apie 2000 naujų rūšių. Problema dar ir ta, ir ji yra viena iš šios ataskaitos išvadų, kad trims iš keturių rūšių tuo metu, kai jas aptinkame, jau būna iškilęs pavojus“, – teigė M. Brown.

Kju mokslininkai dabar ragina visas naujai aprašytas rūšis laikyti atsidūrusiomis pavojuje, jei neįrodyta kitaip.

„Taip, tai leidžia suvokti, su kokiu išnykimo krizės mastu susiduriame. Devyni iš dešimties mūsų vaistinių preparatų gaunami iš augalų. O juk kažkuriuo metu mes dar nebuvome jų atradę. Taigi, jei pagalvotume apie tai, kad pusė mūsų ateities vaistų mums nebebus prieinami, nes tos augalų rūšys bus tiesiog išnykusios, tai galime suprasti, kokio lygio grėsmė ir kokio lygio poveikis laukia žmonių ateityje“, – sakė M. Brown.

2016 metais paskelbtoje pirmojoje Pasaulio augalų būklės ataskaitoje mokslininkai įspėjo, jog kas penktai pasaulio augalų rūšiai išnykimas gresia dėl tokių priežasčių kaip ūkininkavimas ir miškų kirtimai, kurie naikina daugelį natūralių buveinių. Tačiau nepaisant nuolat mažėjančių natūralių buveinių, kai sveikos ekosistemos naikinamos dėl žemės ūkio ar statybų, kasmet vis dar atrandama apie 2 000 naujų augalų rūšių. Klimato kaita taip pat laikoma grėsme gamtos pasauliui, tačiau mokslininkai tvirtina paprasčiausiai neturintys pakankamai duomenų, kad galėtų įtraukti ją tarp aktualiausių pavojų. Ataskaitoje pažymima, kad pasauliniu prioritetu turėtų tapti augalų išsaugojimas jų natūraliose buveinėse.

„Taip, tai nelengva problema. Jei būtų kitaip, tikriausiai jau būtume ją išsprendę. Tačiau egzistuoja skirtingi mastai, susiję su tuo, ką galime padaryti, kad pakeistume žemės naudojimą. Taigi, individualiu mastu galime stengtis sumažinti išteklius, kuriuos naudojame, sumažinti aplinkai daromą spaudimą. O platesniu mastu galime sutelkti pastangas tam, kad išsaugotume kraštovaizdžius bei ekosistemas, ir tikėtis, kad mums tuomet nereikės gelbėti pavienių rūšių. Kai susirūpiname rūšių saugojimu, kai atvežame jas į atogrąžų medelynus, šie augalai būna intensyviai prižiūrimi, iš esmės palaikoma jų gyvybė. Tačiau geriau būtų juos saugoti ten, kur jiems priklauso augti – miške, kraštovaizdyje. Tai paprasčiau, pigiau ir kartu išsaugo visą virtinę kitų rūšių“, – kalbėjo M. Brown.

Kju karališkasis botanikos sodas augina beveik 70 tūkst. iš 350 tūkst. mokslui žinomų induočių augalų. Jame dirba daugiau nei 300 mokslininkų, kurie renka, tyrinėja ir saugo pasaulio augalus, grybus bei sėklas, kad padėtų suprasti ir kovoti su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu.