Kaip suderinti nestabilią miškų ekosistemą ir augantį medienos poreikį?

Prie to daugiausia prisideda neprotingas ūkininkavimas, kaip kad krevečių fermų įrengimas, pakrančių pritaikymas turizmui ir pan. Mangrovių praradimas neša didelius ekologinius ir ekonominius nuostolius.

Mangrovių kieta, puvimui atspari mediena, vandenyse tarp jų sąžalynų gausiau nei kitur pakrantėse žuvų, moliuskų; dar svarbiau, kad šie augalai saugo krantus nuo erozijos, švelnina uraganų, cunamių padarinius. Studijoje teigiama, kad 1 ha mangrovių miško teikiama nauda verta 2 000–9 000 JAV dolerių per metus, daug daugiau nei plėtojama ūkinė veikla.

Neaišku, ar panašių bėdų su miškais nebus ir Baltijos jūros pakrantėse. Mat Baltijos jūra, klimatui šylant, turėtų tapti dar gėlesnė negu šiuo metu – taip mano klimatologai. Mat dėl klimato atšilimo į jūrą įtekančios upės tapsiančios vandeningesnės ir atplukdysiančios didesnę masę gėlo vandens.

Tačiau Švedijos Geteborgo universiteto mokslininkai, ištyrę duomenis apie pastarųjų 500 metų klimato reiškinius, teigia priešingai – Baltijos vanduo taps sūresnis. Tiesa, Šiaurėje gėlo vandens pritekės daugiau, tačiau pietinėje dalyje, stiprėjant garavimui ir mažėjant upių nuotėkiui, vandens druskingumas augs. Jautri Baltijos jūros ekosistema, priklausoma nuo gėlo ir sūraus vandens balanso, ryškiai pasikeis.

Nestabili miškų ekosistema, didėjantys medienos poreikia skatina rimčiau žiūrėti į miškų apsaugą. Liepos 7 d. Europos Parlamentas didele balsų dauguma priėmė veiksmingas nelegalaus miškų kirtimo ir prekybos nelegaliai pagaminta mediena tramdymo priemones, nors vyriausybėms atstovaujanti Europos Taryba, spaudžiama pramonininkų sluoksnių, tokiai kontrolei prieštaravo. Dabar įsigalios taisyklės, kurios įpareigos rinkos dalyvius, nesvarbu, kokios kilmės medieną realizuoja šalyje, atlikti privalomus veiksmus, užkertančius kelią į rinką patekti nelegaliai medienai.

Kasmet pasaulyje, daugiausia atogrąžų regionuose, nelegaliais kirtimais suniokojama 13 mln. ha miškų, kurių mediena turtina nusikalstamas grupuotes. ES pozicija kartu yra signalas kitoms šalims išvien stiprinti kovą su nusikalstamu verslu.

Apie Europos Sąjungos priimto įstatymo svarbą liudiją ir nauji medienos poreikiai. Pastaruoju metu pakankamai sparčiai brangstant energijos ištekliams, brangsta ir pastatų šildymas. Pavyzdžiui, Suomijoje tai sudaro 40 proc. visų išlaidų energijai. Todėl šilumos izoliacijos medžiagų poreikis vis auga. Kol kas vyrauja mineralinės (akmens, stiklo vata) arba sintetinės medžiagos, tačiau vis populiarėja iš medienos gaminami produktai; jų dalis Suomijoje pasiekė 34 proc.

Daugiausia naudojama vata Ekovilla – bendrovės tuo pačiu pavadinimu gaminama izoliacinė vata iš makulatūros. Ji montuojama labai lengvai – išpurškiama ar tiesiog išpučiama oro srove. Dabar Pietų Suomijoje pradėjo veikti pertvarkyta buvusi UPM celiuliozės gamykla, kuri tiekia naują produktą – Ekovilla plokštes, gaminamas iš eglės medienos plaušo.

Natūralus klausimas - kaip ne tik apsaugoti jau esamus miškus nuo neprotingo panaudojimo, bet ir kaip padidinti jų plotą išnaudojant tuščius žemės plotus, ypač sausrų ir karščių alinamose žemėse.

Čia galima paminėti Olando Peterio Hoffo išradimą, kuris padės miškais apželdinti plikas, sausros deginamas žemes. Jo sukonstruota vadinamoji WaterBoxx – tai lyg plastikinė dėžė su skyle viduryje daigui pasodinti. Ji surenka naktį atvėsusio oro drėgmės kondensatą ir drėkina dirvą, be to, apsaugo augalo šaknis nuo saulėkaitos ir išdžiūvimo.

Bandymų Maroko Sacharoje metu 90 proc. su šiomis dėžėmis pasodintų medelių prigijo ir po kelių mėnesių žaliavo, o 90 proc. atvirai pasodintų medelių žuvo, nors buvo laistomi kas savaitę.