Aptiko 4,5 mln. metų senumo lobį. Tai buvo paskutinis žinomas Europoje gyvenęs krokodilas (Foto)

Dantis yra vienintelė krokodilo fosilija, iškasta pietinėje Granados provincijoje esančioje vietovėje, vadinamoje Baza-1 – ir rodo, kad šis plėšrūnas buvo panašus į šiandien Afrikoje gyvenančius Nilo krokodilus (Crocodylus niloticus).

Pirmą kartą Baza-1 buvo kasinėjama 2000-ųjų pradžioje ir joje rasta daugiau kaip 2000 fosilijų – nors radimvietė užima tik 30 kvadratinių metrų plotą, teigiama pranešime.

Last-known crocodile in Europe lived in Spain 4.5 million years ago, researchers say https://t.co/QgpIrIfhAr

— Live Science (@LiveScience) October 18, 2023

„Dantis, kurį radome Baza-1 radimvietėje, atitinka tikrą krokodilo dantį, – sako Katalonijos mokslinių tyrimų ir pažangių studijų instituto (ICREA) paleontologas bei Katalonijos žmogaus paleoekologijos ir socialinės evoliucijos instituto (IPHES) profesorius Martínezas Navarro, kuris buvo ir vienas iš naujausių kasinėjimų vadovų. – Mes jį priskyrėme Crocodylus kategorijai, nes šiuo metu vienintelis įrodymas apie jo buvimą šioje vietovėje yra šis dantis, o tikslesniam apibūdinimui neturime pakankamos anatominės raiškos“.

Tai yra naujausias kada nors Europoje rastas iškastinių krokodilų įrodymas, sako M. Navarro. Iki šiol iškasenos, leidžiančios manyti, kad mūsų žemyne gyveno krokodilai, buvo rastos ankstesniuose telkiniuose, įskaitant mioceno (prieš 23 mln. – 5,3 mln. metų) ir labai ankstyvo plioceno (prieš 5,3 mln. – 2,6 mln. metų) periodus.

Krokodilai iš Afrikos į Europą greičiausiai persikėlė maždaug prieš 6,2 mln. metų, prieš pat Viduržemio jūrai išdžiūvant per vadinamąją Mesinijos druskingumo krizę.

Merilendo universiteto duomenimis, Mesinijos druskingumo krizę iš dalies sukėlė pasaulinis atšalimas, dėl kurio vandenynų vanduo užsilaikė ledynuose ir ledkalniuose, o jūros lygis nukrito maždaug 70 metrų. Dėl šio sumažėjimo iš Atlanto vandenyno į Viduržemio jūrą pateko mažiau vandens. Tuo metu dėl tektoninių poslinkių pakilo vandenyno dugnas aplink Gibraltaro sąsiaurį – o tai izoliavo Viduržemio jūrą, kuri galiausiai atsiskyrė nuo pasaulio vandenynų ir išdžiūvo.

Po to liko didžiulis druskos plotas, kurio storis kai kur siekė 3 km, ir kurį mokslininkai XX a. septintajame dešimtmetyje rado palaidotą po šimtais metrų nuosėdų.

„Buvo galima nueiti iš šiaurės Afrikos į Pirėnų pusiasalį“, – sako Martinezas Navarro ir priduria, kad kelios rūšys ir galėjo kirsti šį plotą.

Mesinijos druskingumo krizė truko maždaug 700 000 metų, ir staiga baigėsi, kai milžiniškas vandens antplūdis, vadinamas Zanklio potvyniu, kurį sukėlė į vandenynus grįžtantis išgarintas vanduo ir žemės juostos aplink Gibraltarą erozija, papildė Viduržemio jūrą.

Afrikos krokodilai, patekę į dabartinę Ispaniją ir Portugaliją, greičiausiai išnyko, kai pliocene klimatas tapo šaltesniu ir sausesniu. Tačiau ankstyvajam pliocenui buvo būdingas atogrąžų klimatas, kuriame gyveno daugybė gyvūnų, įskaitant dabar jau išnykusius dramblius, roplius, varliagyvius ir žuvis, kurių liekanų taip pat rasta toje vietoje, kur buvo rastas dantis.

Mokslininkai tikisi, kad Baza-1 iškastos fosilijos padės jiems atkurti kritinį paleoistorijos momentą, kai rūšys migravo iš Afrikos į Europą, sako M. Navarro.

Parengta pagal „Live Science“.