Panaudotos alyvos deginimas – įsisenėjusi problema: kaip galime prisidėti prie jos sprendimo

Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės teigimu, panaudota automobilių variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva yra vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių, todėl ją tinkamai tvarkyti yra ypatingai svarbu.

„Kai alyvos atliekos yra deginamos specialiai nepritaikytuose buitiniuose katiluose, į aplinką patenka kenksmingos medžiagos, kurios kelia pavojų žmogaus ir gyvūnų sveikatai, – kadmis, švinas, chromas, arsenas, azotas ir kitos, taip pat išsiskiria anglies dioksidas (CO2), kuris skatina klimato kaitą. Vos vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir didžiulius žemės plotus.

Į Lietuvos vidaus rinką kasmet pateikiama daugiau nei 20 tūkst. tonų alyvos. Deja, jos atliekų surinkimo ir perdirbimo rodiklis jau daugelį metų išlieka itin žemas – oficialiai šių atliekų sutvarkoma mažiau nei trečdalis. Panaudotą alyvą šalinti kartu su komunalinėmis ar kitomis atliekomis ir deginti yra draudžiama, gresia baudos, tačiau didelis jos kiekis kiekvieną žiemą vis tiek būna sudeginamas neteisėtai šildant patalpas“, – teigė A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Pataria atidžiai rinktis, kam patikėti automobilį

Aplinkos apsaugos agentūros naujausiais duomenimis, 2021 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 21 500 tonų alyvos, o surinkta ir perdirbta 28,9 proc., skaičiuojant nuo patiekto kiekio.

Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, daugiausia alyvos atliekų susidaro autoservisuose, kurie šias atliekas privalo tvarkyti pagal nustatytas taisykles.

„Alyvos atliekos yra pavojingos, tvarus jų sutvarkymas yra sudėtingas, todėl vienos tonos panaudotos alyvos pridavimas teisėtam atliekų tvarkytojui autoservisui gali kainuoti iki kelių šimtų eurų. Alyvos atliekų surinkimo statistika rodo, kad ne visi rinkos dalyviai laikosi teisės aktų ir rūpinasi, kad šios atliekos būtų tinkamai sutvarkytos.

Galbūt eiliniams gyventojams atrodo, kad jie čia niekuo dėti, tačiau prisidėti prie įsisenėjusios problemos sprendimo gali kiekvienas, kas vairuoja automobilį – atėjus metui keisti tepalus, reikėtų vengti veiklos nedeklaruojančių, veiklos apimtis slepiančių ir laikytis teisės aktų nelinkusių autoservisų. Informaciją apie savo veiklą aplinkosaugai deklaravusius autoservisus galima rasti internete, svetainėje https://atliekos.lt/autoservisai/“, – pataria A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Perdirbti galima vėl ir vėl

Teisėti atliekų tvarkytojai specialiuose įrenginiuose alyvos atliekas paversti energija gali, tačiau tokiu būdu jokios žaliavos neatgaunamos ir žiedinė ekonomika yra stabdoma. Tuo tarpu teisėtai ir tvariai veikiantys atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad visos atliekos būtų tvarkomos taip, jog būtų taupomi gamtos ištekliai ir saugoma aplinka.

Įmonės „ATC“ (Atliekų tvarkymo centras) direktorius Ernestas Ledžius sako, kad panaudotą alyvą galima perdirbti daugybę sykių – iš jos gaunama bazinė alyva, reikalinga tepalinei ar hidraulinei alyvai pagaminti bei kitoms reikmėms.

„Ne sudeginti, o perdirbti kuo daugiau panaudos alyvos yra itin svarbu siekiant nepriklausomybės nuo iškastinio kuro ir naftą išgaunančių šalių. Be to, kuo daugiau atliekų surinksime ir panaudosime pakartotinai arba perdirbsime, tuo daugiau išteklių sutaupysime ir prisidėsime prie taršos mažinimo“, – sako E. Ledžius.

Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei aplinkai draugišką veiklą.