Storiausia žiemos katė. Kas yra manulai ir kuo jie skiriasi nuo paprastų pūkuotų draugų (Foto, Video)

Storiausia žiemos katė. Kas yra manulai ir kuo jie skiriasi nuo paprastų pūkuotų draugų?

Manulas (Otocolobus manul) – katinių (Felidae) šeimos, mažųjų kačių (Felinae) pošeimio, Otocolobus genties smulkus plėšrus žinduolis.

Manulas yra žinomas dėl savo neįprastos ir žavios išvaizdos. Jis yra plokščio ir apvalaus snukio, kresno kūno sudėjimo, labai pūkuoto kailio ir piktos išvaizdos. Jie garsėja kaip ne itin draugiški gyvūnai, tačiau kartu yra vienos populiariausių laukinių kačių socialiniuose tinkluose, jų nuotraukos visada sulaukia šimtų „patiktukų“.

Jecqan (Free Pixabay license) | Pixabay

Tai nedidelės katės, užaugančios iki 46–65 cm ilgio, sveriančios 2,5–4,5 kg, nors manulas dėl savo vešlaus kailio yra gana didelis ir sunkus. Dėl suploto snukio manulai dažnai vadinami „nepatenkintomis katėmis“.

Manulo kailis laikomas puriausiu ir tankiausiu tarp kačių. Ant manulo nugaros užauga iki 9000 plaukų viename kvadratiniame centimetre. Jų ilgis siekia 7 centimetrus.

Manulai paplitę pietų Sibire, Centrinės Azijos valstybėse – Kazachstane, Užkaukazėje, Irane, Afganistane, Tibete ir vakarinėje Kinijoje. Rusijoje manulai paplitę trijuose uždaruose regionuose: Tuvos-Altajaus, Užbaikalės ir rytiniame. Pirmasis regionas yra Tuvoje ir Altajuje, upės Chemčik baseine. Užbaikalės regionas beveik visas išsidėstęs Buriatijoje. Rytinis regionas yra Čitos srityje, maždaug tarp Argūnės ir Šilkos upės.

Manulai gyvena akmenuotose pusdykumėse, stepėse, retai galima užtikti miškingose vietose, kuriose būna uolų.

Anastasiya Dalenka (Unsplash License) | Unsplash

Manulo atsiradimo istorija

Kaip atskira kačių rūšis Žemėje atsirado maždaug prieš 10–12 milijonų metų. Manulas yra kardadančio tigro amžininkas, kurį jis sugebėjo pergyventi nepatirdamas ypatingų evoliucinių pokyčių.

Žodis „manul“ turi tiurkų šaknis ir verčiamas kaip „greitas“. Taip pat gyvūnas turi kitą pavadinimą – „Pallaso katė“. Jis pavadintas vokiečių gamtininko Peterio Simono Pallaso garbei. Zoologas ir botanikas, beveik visą gyvenimą dirbęs Rusijoje, pirmasis aprašė laukinę katę 1776 m.

Mokslininkas atrado katę Kaspijos jūros pakrantėje ir pavadino ją Otocolobus manul. Ši lotyniška frazė verčiama kaip „bjauri ausis“.

Įdomūs faktai apie manulą

Manulai turi neįprastus vyzdžius. Skirtingai nuo kitų kačių, manulo vyzdžiai susiaurėja į mažus apskritimus, o ne į vertikalius plyšius.

Manulai skleidžia įvairius garsus. Susijaudinę jie rėkia arba urzgia, skleisdami garsą, panašų į mažo šuns lojimą. Manulai taip pat moka murkti.

Manulai iš prigimties yra vienišiai. Sinsinačio zoologijos sodo prižiūrėtojai manė, kad naujagimiams manuliukams sunku kvėpuoti, tačiau pasiklausę suprato, kad girdimas triukšmas buvo kačiukų urzgimas ir šnypštimas, nutaikytas vienas į kitą. Jie nemylėjo vienas kito net neatmerkę akių.

Manulas yra vienas mažiausiai ištirtų kačių šeimos atstovų pasaulyje. Jie taip sumaniai slepiasi, kad šių mažų plėšrūnų nuotraukos ir vaizdo įrašai gaunami tik fotoaparatų spąstų dėka. Manulai nemėgsta bėgioti ir šokinėti. Bet jie moka surengti pasalą ir ilgai sėdėti ramiai.

Manulai netoleruoja kitų kačių buvimo savo teritorijoje. Taip pat nekontaktuoja su žmogumi.

Laukinė katė veda sėslų gyvenimo būdą. Manulas gyvena uolų plyšiuose, mažuose urvuose, po akmenimis, senuose kiaunių, lapių, barsukų urvuose, o sutemus eina į medžioklę. Minta smulkiais gyvūnais ir paukščiais.

Manulai nėra per daug romantiški. Poruojasi kartą per metus, o prieš tai vyksta kruvinos patinų muštynės.

Vidutiniškai gimsta nuo dviejų iki šešių aklų ir bejėgių kačiukų. Jau 3-4 mėnesių katinėliai gali medžioti savarankiškai, o 10 mėnesių suauga ir išvyksta gyventi atskirai į savo teritoriją.