Mokslininkas: smėlio kopos primena apie kataklizmus praeityje. Tai – labai didelis mūsų turtas

Pasak jo, Dzūkijos kopos susiformavo prieš 12-13 tūkstančių metų. Jos driekiasi ten, kur buvo ledyno tirpsmo vandenų sukloti smėlynai arba tekėjo didžiulė upė, formuodama visą pietų ir pietryčių Lietuvą: „Šie kopynai rodo, kaip kito klimatas praeityje. Būtent kontinentinės kopos rodo, koks rūstus buvo vėlyvojo ledynmečio arba polendynmečio klimatas – vyravo dykuma, nebuvo augmenijos. Taigi, kopos taip pat yra ryškus klimato įvykių indikatorius. Jeigu Dzūkijoje nebūtų miško, kaip kad poledynmečio laikotarpiu, stovėtume kaip Sacharos dykumoje“.

Pašnekovas teigė, kad atviri, laisvai vėjo pustomi smėlynai Dzūkijoje gali turėti ir edukacinę reikšmę – apsilankiusieji galėtų pamatyti, kokie smėlynai plyti po kojomis. „Juk, kai vaikštai po Dzūkijos miškus – visur žalia, viržynai, samanos, kerpės – nesimato smėlio, to didžiulio gamtos reiškinio, suformavusio smėlynus. Šiuo atveju, pasivaikščiojus po kontinentinių kopų kopynus ne tik gali pasigrožėti gamta, bet ir įsivaizduoti, kokie kataklizmai yra buvę praeityje. Tai – pats įdomiausias momentas. Juo labiau, kad kontinentinės kopos yra labai svarbi, įdomi reljefo forma ir ganėtinai reta. Ji užima tik 2,6 proc. Lietuvos teritorijos“, – sakė jis.

Visgi, dr. J. Satkūno teigimu, atskirti skirtingus kopų tipus natūroje sudėtinga: „Užlipus ant Dalgiakalnio ar ant Paukštakalnio matai tik raizgalynę šlaitų, nuolydžių, kalnelių – kopų tipai neišryškėja. Kitaip tariant, vaikštinėdamas po kopynus nesuvoksi, kad tai – parabolinės kopos. Jas gali matyti tik nagrinėjant modelius.“

Žemyninių kopų atvėrimas Dzūkijos nacionaliniame parke pradėtas dar pernai

Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje yra keturi geomorfologiniai draustiniai, skirti būtent žemyninių kopų išsaugojimui. Visgi anksčiau kopų reljefo nesimatė dėl apželdinimo mišku. 2023 m. sausį, Įgyvendinant LIFE integruotąjį „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ projektą, palei Marcinkonių-Varėnos kelią iškirtus plantacinį ūkinės paskirties mišką atverta 12,8 ha gamtiškai vertingų žemyninių kopų.

„Žinome, kad tai kelia visokias nuomones visuomenėje. Dabar žmonės pamatė miško plynę – iškirstą mišką, o tai yra smūgis Lietuvos sakraliniam tikėjimui. Visgi, šis eksperimentas yra labiausiai orientuotas į biologinės įvairovės paįvairinimą, pagyvinimą“, – teigė dr. J. Satkūnas.

Šiandien galima pasidžiaugti, kad iš anksto suplanuota gamtotvarkos priemonė jau pradiniame žingsnyje leidžia džiaugtis pirmaisiais rezultatais. Apsilankius Dzūkijos kopose galima aptikti palaipsniui didėjančią biologinę įvairovę, atsikuriančias šilumamėges atvirų smėlynų augalų bei vabzdžių rūšis.

O ar atvertos kopos bus geologų tyrimams aktualus objektas? Pašnekovas pažymėjo, kad nors kopų tyrinėjimų praeityje būta nemažai, tačiau būtų įdomu ištirti vidinę kopų sandarą: „Atvėrus kopas, mes matysime tik paviršiaus smėlį. Tai – baigiamoji kopų formavimosi stadija. Būtų įdomu pamatyti kopų vidinę sandarą – kokios jos buvo poledynmetyje, kai pradėjo formuotis“.

Naturalit.lt informacija