Evoliucija vyko sudėtingiau, nei manyta. Paleontologai atrado naują pterozaurų rūšį

Atradimas atskleidė, kad šių išnykusių skraidančių driežų evoliucija vyko sudėtingiau, nei manyta.

Radinys buvo priskirtas Darwinoptera pterozaurų būriui. Tai dalinis vieno gyvūno skeletas su pečių, sparnų, kojų ir stuburo kaulais.

Jie buvo surinkti rankomis, naudojant specialius įrankius. Dalį fragmentų mokslininkams pavyko išgauti iš uolienos panardinus į acto rūgštį ir vėliau apdorojus.

Tačiau daugelį kaulų, kurie buvo visiškai įsirėžę į uolieną, buvo galima ištirti tik kompiuterinės tomografijos ir tolesnio trimačio vizualizavimo dėka.

Atradimo autoriai (Londono gamtos istorijos muziejaus specialistai ir jų kolegos iš Bristolio, Lesterio ir Liverpulio universitetų) pabrėžė, kad tokie radiniai yra didelė paleontologinė retenybė.

Ištirti egzemplioriai yra tik ketvirtas iki šiol aptiktas vientisas viduriniojo juros periodo pterozauro skeletas. Suakmenėjusių skeletų neišbaigtumas apsunkina bandymus tirti ankstyvųjų pterozaurų raidos istoriją.

Mokslininkų atradimai rodo, kad visi pagrindiniai juros periodo pterozaurų klodai susiformavo gerokai iki ankstyvojo juros periodo pabaigos (prieš 174 mln. metų), t. y. anksčiau, nei manyta.

Radinys taip pat parodė, kad ši konkreti pterozaurų grupė Žemėje egzistavo daugiau kaip 25 mln. metų, iki vėlyvojo juros periodo.

Be to, tuo pačiu metu kaip ir ankstyvieji pterozaurai gyveno ir Avialae – skraidantys dinozaurai, kuriuos šiandien pažįstame kaip paukščius.

Naujoji rūšis pavadinta Ceoptera evansae. Galūnė -ptera lotyniškai reiškia „sparnas“, o pirmoji žodžio dalis yra kilusi iš galų kalbos Cheò – „rūkas“ (nuoroda į senovinį Skye salos, kuri buvo vadinama rūko sala, pavadinimą).

Antroji dalis yra kilusi iš profesorės Susan E. Evans vardo. Ji daugelį metų skyrė paleontologiniams tyrimams, taip pat ir Skye saloje.

Bristolio universiteto paleobiologė Liz Martin-Silverstone pridūrė, kad laikotarpis, kuriam priklauso Ceoptera, yra vienas svarbiausių pterozaurų evoliucijoje.

Jo skeletų pavyzdžiai priartino mokslininkus prie supratimo, kur ir kada atsirado labiau išsivysčiusios šių senovinių driežų rūšys.