Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Tarakonai yra potencialūs įvairių, net mirtinų, ligų sukėlėjų platintojai: salmoneliozės, dizenterijos, echinokokozės, toksoplazmozės, himenolepidozės ir kt. Šie vabzdžiai knibžda visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, priskaičiuojama daugiau nei 4500 tarakonų rūšių. Prigimtinės šių vabzdžių savybės juos daro unikaliais. Kaip kovoti su tokiais stipriais priešais? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! „Tarakonai iš tiesų turi daug ypatingų savybių, kurios leidžia jiems išlikti. Šie vabzdžiai savo gyvavimą planetoje skaičiuoja daugiau kaip 300 mln. metų. Per tiek laiko jie evoliucionavo į adaptyvius kenkėjus: gali ilgą laiką gyventi be vandens, ėsti viską, trūkstant maisto ar išaugus populiacijai, net savo gentainius, po vandeniu išbūti 30 minučių, ir tai tik keletas įdomesnių faktų apie ūsuotuosius kenkėjus”, – pasakoja kenkėjų kontrolės UAB „Dezinfa” ekspertas ir biologas Liutauras Grigaliūnas. Tarakonai itin mėgsta urvus, miškus, drėgnas vietoves. Šalia žmonių gyventi prisitaikė vos keletas tarakonų rūšių. „Lietuvoje yra pora rūšių, kurios gyvena gamtoje, ir pas žmogų patalpose gali atsirasti nebent, jeigu žmogus turi savo būstą miško artumoje. Todėl miške esančioje sodyboje pamačius kaip ir tarakoną, bet tuo pačiu kitokį, su raštu ant nugaros, galima įtarti, kad tai miškinė rūšis. Vis tik miesto būstuose aptinkami rytietiški juodieji tarakonai ir vokiškieji, kitaip dar vadinami prūsokais. Šiluma, drėgmė, maisto likučiai virtuvėje – tikra puota prūsokams, o rytietiški juodieji tarakonai labiau mėgsta rūsio aplinką. Tarakonai lengvai pralenda pro menkiausią plyšį, nes gali susispausti net iki 3 milimetrų storio”, – teigia L. Grigaliūnas. Duona, sausainiai, saldainiai, mėsa, vaisiai – vieni iš tarakonų mėgstamų užkandžių. Tačiau pasigardžiuodami jie mis ir odos, nagų atplaišomis, kartonu bei vienas kitu. Jei maisto trūksta, tarakonai nesimaitinę gali gyventi iki mėnesio, negėrę – iki dviejų savaičių. „Be to, kad šie vabzdžiai visaėdžiai, jie ir dauginasi gana sparčiai. Vienoje prūsoko patelės ootekoje bręsta iki 40 kiaušinėlių, per savo gyvenimą patelė gali subrandinti apie 200 kiaušinėlių. Vienas dėl pagalbos naikinti tarakonus besikreipusių klientų pasakojo, kad anksčiau vieną tarakoną pastebėdavo per pusmetį, o dabar jau septynis per dieną”, – sako biologas. L. Grigaliūnas pataria kovą su tarakonais pradėti nuo švaros ir sandarinimo darbų: užtaisyti įtrūkimus, plyšius aplink vamzdžius, ventiliacijos angas, duris ir kt., atitraukus baldus, spinteles, šaldytuvą, viryklę bei kitus prietaisus, pašalinti maisto liekanas, šiukšlių atraižas. Nuolatinė švara yra itin svarbi, nes tarakonai dažnai vaikšto tarp tualeto kambario, kur gali kontaktuoti su išmatomis, ir virtuvės, kur lipa ant indų, spintelių paviršių, atvirai palikto maisto, taip pernešdami įvairias bakterijas. Pasak L. Grigaliūno, kita naikinimo priemonė – insekticidai. Tačiau atkreipia dėmesį, jei žmogus ryžosi tarakonus naikinti pats, priemones būtina naudoti tiksliai pagal naudojimo etiketes. „Deja, savo praktikoje esu girdėjęs skaudžių istorijų, kai dėl aplaidžiai naudojamų cheminių priemonių apsinuodija naminiai augintiniai ar nukenčia brangūs daiktai. Vienas iš klientų namus purškė su aerozoliu, tai ne tik, kad neišnaikino tarakonų, bet ir sugadino kompiuterį, apipurkšdamas jį chemine priemone”, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kiek tarakonų problema plačiai paplitusi: viename bute ar keliuose. Jei tarakonai knibžda ne vienoje patalpoje, dėl naikinimo darbų reikalingas kolektyvinis sutarimas. L. Grigaliūnas, paklaustas apie liaudiškus patarimus (įvairiausių miltelių barstymą palei slenksčius, kiaušinio trynių, sumaišytų su boru, išdėliojimą namų kampuose, ūkinio muilo barstymą ir kt.), abejoja jų efektyviu veiksmingumu dėl jau anksčiau minėtų tarakonams būdingų ypatybių. |