40-ies paukščių diena: kaip klimato pokyčiai veikia paukščių migraciją

2024 metais Lietuvoje stebėtos jau 136 paukščių rūšys

Šiais metais, Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai jau yra užfiksavę 136 sparnuočių rūšis, iš jų 73 žiemojo ir 63 parskrido sekdami pavasariškus orus. Tuo tarpu, tuo pat metu 2023 metais buvo stebėtos 118 paukščių rūšys. Pastebėta tendencija, kad šiltėjant klimatui rudeninė migracija užsitęsia ilgiau, o pavasarinė prasideda anksčiau. Pastaraisiais metais stebimas žiemojančių sparnuočių rūšių skaičiaus didėjimas.

„Šiais metais mūsų stebėtojai fiksuoja gan ankstyvus parskrendančius paukščius. Dar sausio pradžioje pastebėtos, daugumai gerai žinomos, pirmosios pavienės gervės, ne vienoje šalies vietoje gerokai vėliau atskrendančios liepsnelės, pirmoji nendrinė starta, varnėnai, žąsys. O štai, pirmuoju pavasario pranašu laikomas dirvinis vieversys į Lietuvą sugrįžo jau vasario pradžioje. Anksti pasirodę paukščiai džiugina ornitologus, tačiau kartu kelia ir nerimą, kad sugrįžus žiemiškiems orams šie sparnuočiai gali žūti. Ne visi jų spėtų pasitraukti kur išgyvenimo sąlygos jiems būtų palankesnės. Tad klimato kaitos poveikis kai kuriems anksti sugrįžtantiems paukščiams gali turėti tragiškų pasekmių“, - pastebi Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.

Vykdant kasmetinį Kalėdinį paukščių stebėjimo maratoną, 2023 m. gruodžio mėnesį buvo užfiksuotos 130 rūšių. Ši akcija, suburianti nuo pradedančiųjų iki patyrusių paukščių stebėtojus, po kelių ar keliolikos metų leidžia daryti išvadas apie paukščių gausos ar rūšinės sudėties pokyčius. Nors įprastinių paukščių fiksavimas gali atrodyti nelabai svarbus, labiau panašus į stebėtojų pomėgį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tokie duomenys tampa labai vertingi, ypač vertinant žiemai pasiliekančių paukščių rūšinius, gausos pokyčius, leidžia suprasti kokie paukščiai sugrįžta artėjant pavasariui.