Pušinis pjūklelis Ignalinos rajone pušynams nebekenks (Video)

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistai kartu su Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio miškininkais 2023 metų lapkričio mėnesį išžvalgė apie 10 tūkst. ha pušynų. Kolegos nustatė, kad 2023 metų rudenį visų nuosavybės formų miškuose pažeisti plotai apėmė 6700 ha plotą.

Nuolatos stebint židinio vystymąsi, pernai vasaros pabaigoje nustatyta, kad kenkėjo antrosios generacijos lervos masiškai ėmė žūti. Po pušų lajomis, ant miško kelių, krūmų ir miško paklotės paviršiaus buvo randami dideli kiekiai pušinio pjūklelio negyvų lervų. Esant itin gausiai spyglius graužiančių kenkėjų populiacijai, kenkėjų žuvimą sukėlė infekcinės ligos, kilusios dėl maisto trūkumo bei protarpiais pasitaikiusių nepalankių lietingų ir vėsesnių orų su vėjais ir kruša.

Sėkmingai išgyvenusios paprastojo pušinio pjūklelio lervos 2023 metų spalio – lapkričio mėnesiais iš lajų nusileido į miško paklotę žiemoti ir virto kokonais. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai atliko miško paklotėje žiemojančių pjūklelių detaliąsias apskaitas. Jų metu kolegos nustatė kenkėjo gausą.

Surinkti kokonai buvo ištirti laboratorijoje. Buvo įvertintas patelių kokonų sveikatingumas. Nustatyta, kad 60,5 % visų apskaitytų patelių kokonų buvo pažeisti ir pavasarį nebus pavojingi.

Pagal gautus rezultatus specialistai parengė pušinio pjūklelio pirmosios generacijos spyglių nugraužimo intensyvumo prognozę 2024 metams. Nustatyta, kad kenkėjo židinys Ignalinos rajono miškuose perėjo į gesimo fazę. Dėl to, pasak Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų, 2024 metų pavasarį galimi tik nedideli pušynų spyglių pakenkimai, taigi taikyti naikinamąsias priemones purškiant iš oro insekticidinį preparatą netikslinga.

2024 metų kovo mėnesio pradžioje Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai Ignalinos rajone paprastojo pušinio pjūklelio židinyje dar kartą atliko miško paklotėje žiemojančių kenkėjų detaliuosius tyrimus. Šių tyrimų tikslas – patikslinti kokonuose žiemojančių eonimfų sveikatingumą bei nustatyti kiek kenkėjų gali likti diapauzėje.

Kenkėjo išplitimo židinio plote medžiaga tyrimams buvo surinkta iš dešimties tolygiai išdėstytų apskaitos vietų. Apskaitos vietose miške parinktose aikštelėse buvo surinkti peržiemoję kokonai. Laboratorijoje ištyrus nustatyta, kad 59,2 proc. visų surinktų kokonų buvo pažeisti ligų ir parazitų (1 pav.). Iš kokonų buvo atsargiai išimtos eonimfos ir su stereoskopu apžiūrėtos kiekvienos akies pokyčiai. Pagal tai nustatyta, kad diapauzėje lieka 94,6 proc. kenkėjų (2 pav.).

Įvertinus 2023 metais rudenį vykdytos miško paklotėje žiemojančių pjūklelių kokonų detaliosios apskaitos ir 2024 metų kovo mėnesį atlikto papildomo tyrimo rezultatus, nustatyta, kad 2024 metais paprastojo pušinio pjūklelio masinio dauginimosi židinys bus gesimo fazėje. Židinio teritorijoje 2024 metų pavasarį gali būti fiksuojami pavieniai nauji lajų pažeidimai, tačiau jie nebus intensyvūs ir 2024 metais paprastasis pušinis pjūklelis reikšmingos žalos pušynams nedarys. Pažeistos pušų lajos palaipsniui ataugins nugraužtus spyglius.

Esant palankioms klimatinėms ir orų sąlygoms, jei medžiams pakaks drėgmės ir nealins sausros ir kaitros, pušynų lajų būklė turėtų atsistatyti per 2-4 metus iki tokios, kokia buvo iki paprastojo pušinio pjūklelio masinių pakenkimų pradžios. Pušų lajų tankumo atsistatymas ilgiausiai truks židinio vietose, kur lajose buvo likę 10 proc. ir mažiau spyglių. Greičiau atsistatys mažiausiu intensyvumu pakenktos pušų lajos.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai 2024 metais Ignalinos rajone ir toliau nuosekliai seks paprastojo pušinio pjūklelio masinio dauginimosi židinio dinamiką, pakenktų pušynų sveikatingumo pokyčius. Esant poreikiui, konsultuos miškininkus ir miško savininkus, teiks rekomendacijas dėl pjūklelių plitimą mažinančių priemonių naudojimo.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.