Rasta unikali fosilija. Seniausio planetos miško medžiai dauginosi laužydami save dalimis (Video)

Uolienoje išliko būdingų kamienų, šaknų sistemų ir daugybės nukritusių šakų atspaudų.

Radinio amžius – apie 390 mln. metų, todėl tai yra seniausias žinomas augalų konglomeratas.

Rasta augalų rūšis vadinama Calamophyton ir laikoma vienu iš pirmųjų augalų, Devono periode iš jūros iškilusių į sausumą.

Tai buvo nuostabus Žemės biosferos, patyrusios daugybę pokyčių, pasiekimų metas.

Už vandens ribų nebuvo medžių, žolių ar kitokios augmenijos, todėl Calamophyton neturėjo konkurentų, bet ir neturėjo gyvenimo sausumoje patirties.

Relikto liekanų tyrimas atskleidė keistą senovinių medžių gyvenimą.

Tuo metu evoliucija dar nebuvo suteikusi jiems pakankamai jėgos atsispirti gravitacijai be vandens atramos.

Medžio kamienas buvo tuščiaviduris, o šakų augo tiek daug, kad jos nuolat lūždavo nuo savo svorio.

Augalo dauginimosi procesas tiesiogine prasme pasireiškė tuo, kad medžio šakos ilgėjo tol, kol plyšo jungiamasis audinys.

Iš nukritusių ant žemės dalių išaugdavo nauji medžiai.

Nieko panašaus planetoje jau seniai nebuvo. Calamophyton miškas buvo toks jaunas ir prastai prisitaikęs gyventi sausumoje, kad nuolat save naikino.

Tačiau gyvybės galia privertė visas jo dalis nuolat augti, todėl biomasė sparčiai didėjo.

Po daugelio tūkstančių metų dėl to susidarė pūvančių augalų liekanų sluoksnis, kuris ateityje tapo derlingu dirvožemiu.