Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Bangoms palikdami Afriką, pirmieji Homo sapiens paliko mažai pėdsakų – kol po 20 000 metų vėl pasirodė Eurazijoje. Tad kur jie buvo dingę per tą laiką? Tyrime teigiama, kad tuo paslaptingu laikotarpiu H. sapiens gyveno Persijos plynaukštėje. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Fosiliniai ankstyvųjų H. sapiens migracijų įrodymai rodo, kad mūsų rūšies atstovai iš Afrikos iškeliavo bent jau prieš 210 000 metų, o genetiniai duomenys rodo, kad maždaug prieš 70 000 metų didelė migracijos banga buvo pati sėkmingiausia, suteikusi genų visiems šiuolaikiniams neafrikiečiams. Tačiau visoje Eurazijoje labai trūksta H. sapiens fosilijų, datuojamų prieš 60 000–45 000 metų – todėl naujojo tyrimo tyrėjai nusprendė išsiaiškinti, kur tuo metu buvo šiuolaikiniai žmonės. Remdamiesi klimato modeliais ir genetiniais duomenimis, tyrėjų komanda nustatė, kad Persijos plynaukštė šiuo laikotarpiu buvo tinkamiausia vieta žmonėms apsigyventi, teigiama kovo 25 d. žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime. Tačiau ne visi sutinka su jų išvadomis – ir teigia, kad reikia daugiau įrodymų. Persijos plynaukštė, kurią mokslininkai ankstesniame tyrime apibrėžė kaip populiacijos centrą, apima didžiąją šiuolaikinio Irano dalį, taip pat Persijos įlanką ir Mesopotamiją. Komanda mano, kad visų dabartinių neafrikiečių protėviai čia gyveno prieš 70 000–45 000 metų. Anksčiau tyrėjai nagrinėjo informaciją iš paleolito Eurazijos genomų ir susiejo šiuos duomenis su archeologiniais įrodymais apie akmeninių įrankių technologijos pokyčius. Remdamiesi šiais duomenimis, jie nustatė, kad šiuolaikiniai žmonės greičiausiai telkėsi populiacijos centre, kuris buvo daugelio migracijų visoje Eurazijoje pagrindas. Tačiau norint nustatyti populiacijos centrą, reikėjo pridėti paleoklimato modelį, kuris įtrauktas į naująjį tyrimą. Sumodeliavę medžiotojų-rinkėjų H. sapiens populiacijos pasiskirstymą ir atkūrę vietoves, kuriose prieš 70 000–45 000 metų buvo žmonėms apsigyventi tinkamos aplinkos sąlygos, mokslininkai nustatė, kad Persijos plynaukštė buvo geografinė vietovė, kurioje greičiausiai galėjo įsikurti populiacijos centras. Persijos plynaukštėje taip pat yra žinomų neandertaliečių fosilijų vietų, kurių datos sutampa su H. sapiens buvimo datomis. „Šiuo laikotarpiu įvyko susimaišymas su neandertaliečiais, todėl gali būti, kad tai vyko koncentrato viduje, – sako Padujos universiteto (Italija) molekulinis antropologas ir pagrindinis tyrimo autorius Leonardo Vallini. – Tačiau taip pat gali būti, kad abi grupės vengė viena kitos ir sąveika buvo kur kas retesnė.“ Šiuo svarbiausiu žmogaus evoliucijos ir ekspansijos laikotarpiu H. sapiens buvo medžiotojai-rinkėjai, aiškina L. Vallini. Tačiau šioje teritorijoje žmonės tikriausiai keitėsi svarbiausia informacija. Šis centras „galėjo tapti inkubatoriumi kultūrinėms naujovėms vystytis“, tokioms kaip akmens menas ir svaidomieji ginklai, rašoma mokslininkų tyrime. Tačiau kiti ekspertai mano, kad norint nustatyti galimą populiacijos centrą reikia daugiau įrodymų. Tyrime nedalyvavęs Kalifornijos Riversaido universiteto biologinis antropologas Sang-Hee Lee sako, kad naujasis tyrimas leidžia susidaryti vaizdą apie dinamišką protėvių gyvenamąjį centrą. Tačiau jis abejoja, ar paleoekologijos modelis yra tinkamas protėvių žmonėms. „Paleoekologijos duomenys iš „centro“ remiasi vieninteliu duomenų tašku Irane, – sako Lee, turėdamas omenyje vienintelį duomenų tašką, kurį tyrimo autoriai pateikia, kad patvirtintų savo hipotezę, jog centras buvo svetinga vieta. – Žinoma, įrodymų nebuvimas nereiškia, kad jų nebūta išvis“. Tyrimo autoriai pripažįsta, kad jų hipotezei patvirtinti reikia daugiau homininų fosilijų ir klimato duomenų. Tačiau jei Persijos plynaukštė iš tiesų dešimtis tūkstančių metų buvo populiacijos centras, šis svarbus regionas idealiai tinka tiek fosilinių įrodymų, tiek paleoekologinių duomenų paieškoms, kurie galėtų užpildyti protėvių žmonių migracijos visoje Eurazijoje spragas, teigia tyrimo autoriai. Parengta pagal „Live Science“. |