Dulkių audros Europoje. „Situacija tik blogyn.“ Kas vyksta (Video)

Dulkių audros vis dažnesnės ir dabar apima net tuos regionus, kuriuose anksčiau jos buvo praktiškai nežinomos. Mokslininkų teigimu, laikui bėgant situacija tik blogės, rašo britų leidinys „The Telegraph“.

Pasak JT, smėlio ir dulkių audros daugelyje pasaulio šalių tampa „vis dažnesnės ir smarkesnės“. Visų pirma, nuo jų kenčia planetos dykumos ir stepių regionai. Pavyzdžiui, Amerikos Didžiosiose lygumose per pastaruosius du dešimtmečius tokių įvykių padaugėjo dvigubai. Ir, pavyzdžiui, Irake 2022 metais vos per du mėnesius įvyko dešimt smėlio audrų.

Tačiau dabar dulkių audros paliečia ir kitus pasaulio regionus, pavyzdžiui, Pietų Europą. JT smėlio ir dulkių audrų koalicija (yra ir tokia) pareiškė, kad dulkių audros turėjo „didelį tarpvalstybinį poveikį, paveikdamos įvairius aplinkos, klimato, sveikatos, žemės ūkio, pragyvenimo šaltinių ir socialinės bei ekonominės žmonių gerovės aspektus“.

Visoje planetoje daugėjant audrų, mokslininkai bando paaiškinti šią tendenciją. Pagrindiniais veiksniais laikomi didelio masto miškų naikinimas, perteklinis ganymas, dirvožemio erozija ir klimato kaita.

Profesorius Davidas Thomas iš Oksfordo universiteto Aplinkos centro teigia, kad bet kokia žmogaus veikla dykumų pakraščiuose, mažinanti vandens telkinių dydį arba pašalinanti natūralią augmeniją, padidina dulkių audrų riziką. Blogiausiais to pavyzdžiais jis įvardijo Aralo jūros išdžiūvimą ir Irako pelkių nusausinimą.

Tačiau daugelis dykumų audrų yra visiškai natūralios kilmės.

„Kai kurios Sacharos dalys yra natūralus dulkių šaltinis, o tai reiškia, kad dulkės atmosferoje patenka dėl natūralių priežasčių, o ne dėl žmogaus veiklos. Pavyzdžiui, sausi ežerų dugnai, buvę drėgno klimato zonose tolimoje praeityje, yra dulkių šaltiniai visame pasaulyje“, – sako mokslininkas.

Dirvožemio atkūrimas, paviršiaus ir vandens koregavimas siekiant padidinti augmeniją yra JT rekomendacija kovojant su šia stichine nelaime. O lyderė čia, kaip bebūtų keista, yra Kinija, įgyvendinanti ambicingiausią pasaulyje medžių sodinimo projektą.

Nuo 1978 m., kai pradėta Didžioji žalioji siena, buvo pasodinta daugiau nei 66 milijardai medžių, o 100 milijardų planuojama sodinti iki 2050 m. Tikimasi, kad toks projektas apsaugos šiaurės rytinę šalies dalį nuo smėlio audrų iš Gobio dykumos.