.
(0)
2024-06-21
13
Mokslininkai Baltijos jūroje aptiko seniausią pasaulyje žinomą jūrinį augalą, kuriam net 1400 metų, rašo „IFLScience“.
(0)
2024-06-11
41
Ramiojo vandenyno vandenyse buvo aptiktas ilgiausiai gyvenantis padaras planetoje.
(0)
2024-06-11
6
Žirafų patelių ūgis siekia 4,5 metrus, o patinų – 5,5. Jei norėtų, be vargo patikrintų ką vakarienei ruošia antro aukšto kaimynai. Kaklo ilgiui įtakos turėjo konkurencija tarp patinų – taip ilgą laiką sutarė mokslininkai. Tačiau JAV biologai teigia, kad atsakymas slypi visai kitur. Ir tikrai ne patinuose.
(0)
2024-06-07
0
Nauji jūrų žinduolių tyrimai rodo, kad paukščių gripo virusas H5N1, sukėlęs dabartinį protrūkį tarp JAV ūkiuose laikomų karvių protrūkį, vis labiau prisitaiko plisti tarp žinduolių. Kai kurie ekspertai baiminasi, kad tai gali reikšti galimą viruso perdavimą iš žmogaus žmogui.
(2)
2024-06-04
8
Senas posakis, teigiantis, kad kas tavęs nenužudo, tas tave sustiprina, gali būti teisingas.
(0)
2024-05-23
4
Pelės ir žiurkės nėra tokios giminingos, kaip gali pasirodyti: paskutinį kartą bendru protėviu jos dalinosi maždaug prieš 15 milijonų metų. Vis dėlto, mokslininkai išsiaiškino, jog abiejų šių gyvūnų neuronai puikiai dera kartu.
(0)
2024-05-22
4
Remiantis nauju tyrimu daugiau nei 5000 naujų virusų rūšių buvo identifikuota pasaulio vandenynuose. Tyrėjai ištyrė dešimtis tūkstančių mėginių iš viso pasaulio, ieškodami RNR virusų. Pavyzdžiui, koronavirusas yra RNR tipo virusas. Pasak autorių, šie virusai yra nepakankamai ištirti, lyginant su DNR virusais.
(0)
2024-05-16
20
Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai, tūkstantmečius buvę genetiškai izoliuoti, turi unikalių genų, kurie padeda jiems kovoti su infekcijomis – o kai kurie iš šių genų yra kilę iš mūsų išnykusių žmonių pusbrolių denisoviečių.
(0)
2024-05-16
5
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimas ne mažiau aktualus nei nežemiškų gyvybės formų paieškos ir neatskiriamai su tuo susijęs.
(0)
2024-05-14
19
Įvykis, kuris, kaip žinoma, per visą gyvybės Žemėje istoriją yra įvykęs tik tris kartus, ką tik buvo užfiksuotas dar kartą.
(0)
2024-05-08
0
Mokslininkė dr. Edita Kriukienė su komanda kuria metodus, kurie padėtų geriau diagnozuoti epigenetinius sutrikimus žmogaus ligų atvejais – pavyzdžiui, tiriant vieną mirtingiausių vaikų vėžių – neuroblastomą. „Pasiekimų gydant neuroblastomą nemažai, bet vaikai ir toliau miršta“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėja.
(0)
2024-05-07
14
Anot ataskaitos autorių, vietomis yra sutrikęs natūralus mitybos tinklas. Didelis įvairių rūšių dumblių augimas lėmė deguonies trūkumą, vandens skaidrumo sumažėjimą ir didelių negyvų zonų susidarymą.
(0)
2024-05-06
5
Dauguma žmonių peršalimo ligomis serga bent kartą per metus – tad sezoninės slogos yra pagrindinė žmogaus gyvenimo dalis. Tačiau kada Homo sapiens istorijoje žmonės pirmą kartą pradėjo sirgti peršalimo ligomis?
(0)
2024-05-03
5
Dvidešimt antrojoje „Planeta ant delno“ dalyje, kartu su Vilniaus universiteto prof. Andrej Spiridonov pagalba gilinamės į dvi naujienas.
