Šalis ragina pasiruošti. Gali prasidėti masinė nuodingų gyvačių migracija

Žurnale „Lancet Planetary Health“ paskelbtose išvadose teigiama, kad mažas pajamas gaunančios pietų ir pietryčių Azijos šalys, taip pat kai kurios Afrikos dalys bus labai pažeidžiamos dėl padidėjusio gyvačių įkandimų skaičiaus.

Tyrimas modeliavo 209 nuodingų gyvačių rūšių, kurios, kaip žinoma, gali sukelti žmonėms rimtų sveikatos problemų, geografinį pasiskirstymą. Buvo bandoma pamatyti, kur iki 2070 m. skirtingoms gyvačių rūšims susidarys palankios klimato sąlygos.

Nors daugumos nuodingų gyvačių rūšių arealas sumažės dėl tropinių ir subtropinių ekosistemų nykimo, kai kurių rūšių, pavyzdžiui, gaboninių angių, buveinių kiekis padidės 250 proc. Prognozuojama, kad iki 2070 m. europinės angies ir raguotosios angies arealai taip pat padidės daugiau nei dvigubai.

Tačiau kai kurios gyvatės, įskaitant tik Afrikoje gyvenančią žaliąją medlaipę angį ir Amerikoje gyvenančią raguotąją angį, praras daugiau kaip 70 proc. savo paplitimo arealo.

„Kadangi vis daugiau žemės paverčiama žemės ūkio paskirties ir gyvulininkystės plotais, nyksta ir natūralios buveinės, nuo kurių gyvatės yra priklausomos“, – sakė tyrimo autoriai Pablas Arielis Martinezas ir Talita F. Amado.

„Tačiau kai kurios gyvatės, ypač tos, kurios kelia pavojų sveikatai, gali prisitaikyti prie žemės ūkio kraštovaizdžio ir netgi klestėti tam tikruose pasėlių laukuose ar gyvulininkystės plotuose, kuriuose yra maisto šaltinių, pavyzdžiui, graužikų. Mūsų tyrimas rodo, kad kai nuodingas gyvates pradedame pastebėti naujose vietose, tai yra signalas mums pradėti galvoti apie tai, kaip apsaugoti save ir savo aplinką“, – sakė tyrimo autoriai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuodingos gyvatės įkanda nuo 1,8 iki 2,7 mln. žmonių, dėl to miršta iki 138 000 žmonių, mažiausiai 400 000 žmonių patiria amputacijas ir tampa neįgalūs. PSO 2017 m. gyvatės įkandimą priskyrė prie apleistų atogrąžų ligų, kurioms teikiamas didžiausias prioritetas.

„Dabar pagaliau geriau žinome, kaip gyvatės migruos dėl klimato kaitos, tačiau taip pat labai nerimaujama, kad dėl vis dažnesnių gamtos stichijų, pavyzdžiui, potvynių, išstumiančių žmones iš jų namų, žmonių ir gyvačių susidūrimai taps dažnesni, o padaugės ir gyvačių įkandimų. Mums reikia skubiai išsiaišknti, kaip gyvačių migracija paveiks įkandimų kiekį ir kuriose vietose tai nutiks tam, kad galėtume pasiruošti“, sakė PSO mokslininkė Anna Pintor.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.