Europoje užfiksuoti keisti žemės drebėjimai: štai ko galime sulaukti

Žemės drebėjimai įvyko Vogtlande – regione, kuris garsėja reguliariais žemo lygio žemės drebėjimais. Šie drebėjimų ciklai paprastai trunka kelias savaites ir patys drebėjimai dažniausiai būna silpni. Didžiausi žinomi žemės drebėjimai šiame regione buvo apie 4,5 balo stiprumo, sako Vokietijos geomokslų tyrimų centro GFZ geofizikas Torstenas Dahmas, vadovaujantis šio regiono stebėsenos projektui.

Jis su kolegomis neseniai baigė diegti naują seismometrų, įrengtų Vogtlando srities gręžiniuose, tinklą. Šie seismometrai užfiksavo kovo pabaigoje įvykusį žemės drebėjimą, kuris buvo kitoks nei kiti šioje vietovėje – lyginant su ankstesniais žemės drebėjimais, pastarojo centras šoktelėjo 15 km atstumu į šiaurę. Be to, atrodo, kad žemės drebėjimas įvyko ne vertikalioje požeminio lūžio linijoje, o beveik horizontalioje požeminėje struktūroje.

„Mums tai buvo šiek tiek naujas pastebėjimas ir netikėtumas“, – sako T. Dahmas.

Tai rodo sudėtingą seisminę situaciją, slypinčią po šiuo vaizdingu kalvų ir žalių pievų regionu.

Vogtlandas yra toli nuo tektoninių plokščių kraštų. Pasak T. Dahmo, kol kas neaišku, kodėl toje vietovėje vyksta žemės drebėjimai, tačiau greičiausiai jie kyla dėl anglies dioksido, kylančio iš magminių skysčių, esančių maždaug 50 km gylyje. Šioje vietovėje nėra jokių veikiančių ugnikalnių, o senovinės vulkaninės veiklos įrodymų yra labai mažai.

Vienas iš svarbiausių klausimų, kylančių tyrėjų komandai, yra tai, ar iš tikrųjų pati tirpstanti magma iš mantijos patenka į plutą po šiuo regionu, ar drebėjimus sukelia magmos išskiriami skysčiai ir dujos.

T. Dahmas teigia, kad spaudimo jėgos plutoje greičiausiai neleistų šiai magmai išsiveržti, tačiau laikui bėgant jos gali kauptis plutoje. Jei taip, per dešimtis tūkstančių ar šimtus tūkstančių metų tai turėtų įtakos naujų ugnikalnių evoliucijai. Kitaip tariant, jei magma susikaups, vieną dieną šiame šiuo metu ramiame regione gali išsiveržti ugnikalniai. Arba magma gali paprasčiausiai likti po paviršiumi ir niekada nesukelti daugiau nei nedidelių požeminių smūgių.

Tyrimo rezultatai taip pat gali turėti įtakos seisminiam aktyvumui kituose regionuose, kuriuose galimas ugnikalnių aktyvumas.

„Dabar, turint šiuos labai tikslius seisminio aktyvumo stebėjimus, yra gera galimybė geriau atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų sukelia žemės drebėjimus?“ sako T. Dahmas.

Parengta pagal „Live Science“