Pirmykščiai žmonės ir jų gyvenimas
.
(2)
2024-06-04
8
Senas posakis, teigiantis, kad kas tavęs nenužudo, tas tave sustiprina, gali būti teisingas.
(0)
2024-05-16
20
Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai, tūkstantmečius buvę genetiškai izoliuoti, turi unikalių genų, kurie padeda jiems kovoti su infekcijomis – o kai kurie iš šių genų yra kilę iš mūsų išnykusių žmonių pusbrolių denisoviečių.
(0)
2024-04-23
8
Tūkstančius metų visoje Europoje gyveno medžiotojai-rinkėjai, kurie didžiąją šio laikotarpio dalį buvo dominuojanti regiono žmonių grupė. Kas gi jiems visiems nutiko?
(0)
2024-04-20
9
Ankstyvieji žmonės, evoliucionavę iš beždžionių protėvių, nusileido nuo medžių, pradėjo vaikščioti stačiomis ir neteko kailio. Tačiau be kailio mūsų protėviai buvo veikiami gamtos stichijų. Jiems reikėjo drabužių, kad apsisaugotų.
(0)
2024-04-14
16
Bangoms palikdami Afriką, pirmieji Homo sapiens paliko mažai pėdsakų – kol po 20 000 metų vėl pasirodė Eurazijoje. Tad kur jie buvo dingę per tą laiką? Tyrime teigiama, kad tuo paslaptingu laikotarpiu H. sapiens gyveno Persijos plynaukštėje.
(0)
2024-04-05
9
Ilga žmogaus vaikystė yra tikra keistenybė. Joks kitas primatas tiek laiko negaišta laukdamas suaugusiojo amžiaus. Mūsų rūšies evoliucijos eigoje, kartu su akivaizdesniais fiziniais pokyčiais, vaikystė labai pailgėjo. Tradiciškai paleoantropologai į vaikus kreipdavo mažai dėmesio, tačiau dabar tai keičiasi. Per pastaruosius kelerius metus padaryta daug intriguojančių atradimų, kurie leidžia susidaryti vaizdą apie žmogaus vaikystę: kada išsiplėtė šis iš pažiūros neproduktyvus gyvenimo etapas, kodėl jis toks ilgas ir ką veikė priešistoriniai vaikai. Šie atradimai ne tik nušviečia kol kas dar tamsų žmogaus evoliucijos kampelį, bet ir atskleidžia, kodėl vaikystė yra tokia svarbi.
(0)
2024-03-31
11
Vienas svarbiausių momentų žmonijos istorijoje įvyko prieš 60 000–70 000 metų, kai dalis Homo sapiens paliko Afriką. Nepaisant didžiulės šios epochos reikšmės, stebėtinai mažai žinoma apie žmonių buvimo vietą prieš 70 000–45 000 metų – laikotarpį, kurio metu mūsų protėviai pirmą kartą žengė į platųjį pasaulį, rašo „IFLScience“.
(0)
2024-03-25
2
1991 m. vokiečių turistų grupė, keliaudama į Otsalio Alpes, rado senovinio žmogaus ledo mumiją.
(0)
2024-03-24
12
Britų archeologo Steveno Mitheno atliktos analizės rezultatai rodo, kad pirmieji pirmieji kalbos pradmenys susiformavo maždaug prieš 1,6 mln. metų – kažkur rytų ar pietų Afrikoje.
(0)
2024-03-14
14
Dar visai neseniai seniausi Europoje rasti įrankiai buvo 1,1-1,2 mln. metų senumo.
(0)
2024-03-11
20
Kai išgirstate žodį „neandertaliečiai“ – kas pirmiausia šauna į galvą? Jei tai „urvinio žmogaus“ tipo vyro atvaizdas – nieko nuostabaus. Greitai atlikus vaizdų paiešką, dažniausiai randami rezultatai, kuriuose vaizduojami neandertaliečiai vyrai – bet kaip dėl šios rūšies moterų? Ką žinome apie jas ir kaip jos gyveno?
(0)
2024-03-04
18
Būdami mažos medžiotojų-rinkėjų genties nariais, senovės žmonės turėdavo labai ribotas galimybes susirasti tinkamą partnerį – nes dauguma genties žmonių būdavo jūsų broliai ir seserys. Remiantis naujo genetinio tyrimo rezultatais, paskutiniai Europos akmens amžiaus medžiotojai šią problemą sprendė taip: bendravo su giminystės ryšiais nesusijusiais medžiotojais-rinkėjais, taip išvengdami kraujomaišos, bet ir nesusidurdami su augančia neolito žemdirbių populiacija.
(2)
2024-02-23
11
Paprastai vartojamas terminas „medžiotojai-rinkėjai“, apibūdinantis senovės žmones, turėtų būti pakeistas į „rinkėjus-medžiotojus“ – bent jau kai kalbama apie Andų kalnus Pietų Amerikoje, rodo naujas novatoriškas tyrimas, kuriam vadovavo Vajomingo universiteto (JAV) archeologas.
(0)
2024-02-21
13
Priešingai, nei ilgą laiką buvo manoma, medžiotojų-rinkėjų visuomenės Europoje perėjimas iš medžiotojų-rinkėjų į žemdirbystę nebuvo taikus ir ramus: nauja pažangi DNR analizė atskleidė, kad atvykėliai išžudydavo esamus gyventojus ir per kelias kartas juos visiškai išnaikino.
