Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Analizuodami tūkstančius įrašytų kašalotų balsų sekų ir naudodami dirbtinį intelektą mokslininkai nustatė sudėtingo banginių bendravimo dėsningumus, skelbia CNN. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Banginių balsų šūksnių – vadinamų kodais – tempo, ritmo ir ilgio pokyčiai atspindi sudėtingą banginių bendravimo mechanizmą. Šie kintamieji rodo, kad banginiai gali įvairiais būdais sujungti šūksnių sekų modelius, keisdami ir derindami frazes, kad vienas kitam perduotų įvairią informaciją. Ką kašalotai sako savo šūksniais, žmonių ausims tebėra paslaptis. Vis dėlto banginių bendravimo mechanizmo apimties atskleidimas yra svarbus žingsnis siekiant susieti banginių šūksnius su konkrečiais pranešimais ar socialiniu elgesiu, gegužės 7 d. žurnale „Nature Communications“ paskelbtame straipsnyje teigia mokslininkai. „Šis darbas remiasi daugybe ankstesnių darbų, skirtų kašalotų balsų supratimui. Tačiau tai pirmasis darbas, kuriame kašalotų šūksniai pradėti nagrinėti platesniame komunikaciniame kontekste, o tai leido padaryti tam tikras išvadas“, – sako Masačusetso technologijos instituto (MIT) kompiuterių mokslo ir dirbtinio intelekto laboratorijos (CSAIL) direktorė, tyrimo bendraautorė dr. Daniela Rus. „Supratimas, kokius šūksnių aspektus jie gali kontroliuoti ir keisti, padeda mums suprasti, kaip jie gali užkoduoti informaciją savo šauksmuose“, – priduria ji. Tyrėjai savo garsų derinių katalogą pavadino kašalotų „fonetine abėcėle“ ir sulygino banginių šūksnių sekų variacijas su įvairių fonetinių garsų formavimu žmonių kalboje. Modelių atpažinimasKašalotai skleidžia garsus, išstumdami orą per galvoje esantį organą, vadinamą spermacetu, ir šie garsai gali būti net 230 decibelų stiprumo – stipresni už raketos paleidimo garsą ir galintys praplėšti žmogaus ausų būgnelius, anksčiau žurnale „Scientific Reports“ pranešė kita mokslininkų grupė. Atlikdami naująjį tyrimą mokslininkai naudojo mašininį mokymąsi, kad aptiktų dėsningumus garsiniuose duomenyse, surinktuose vykdant projektą „The Dominica Sperm Whale Project“, kuriame kaupiami Karibų jūroje gyvenančių kašalotų stebėjimų duomenys. Įrašuose užfiksuoti maždaug 60 kašalotų šūksnių, įrašytų 2005–2018 m. Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta 150 viso pasaulio kašalotų kodų tipų, tačiau Karibų jūroje gyvenantys kašalotai naudojo tik 21 iš šių kodų. Mokslininkai ištyrė 8719 šūksnių sekų laiką ir dažnumą. Naudojant dirbtinį intelektą vizualizavus šiuos garsus, išryškėjo anksčiau nematyti kodų dėsningumai. Tyrimo autoriai nustatė keturis kodų ypatumus: ritmą, tempą, rubato ir ornamentiką. Ritmas apibūdina intervalų tarp šūksnių eiliškumą. Tempas – tai viso šūksnio trukmė. Rubato – tai to paties ritmo ir tempo trukmės pokyčiai tarp gretimų šūksnių. O ornamentika – tai „papildomas šūksnis“, pridedamas kodo pabaigoje, paaiškina D. Rus. Šie vadinamieji ornamentiniai šūksniai „dažniau pasitaiko šūksnių pradžioje ir pabaigoje“, pastebi mokslininkė. Atradimas, kad banginiai gali sinchronizuoti kodų tempo pokyčius, buvo „tikrai įdomus pastebėjimas“, – sako Jungtinės Karalystės Šv. Andriaus universiteto mokslininkas daktaras Lukas Rendellas. „Mane mažiau įtikino „ornamentika“, – teigia jis. – Tai pasitaiko labai retai, ir manau, kad mums reikia daugiau įrodymų, jog tai nėra tik garso įrašymo klaidos arba užpildantys garsai – panašiai kaip tada, kai sakome „hm“. Iš viso programa aptiko 18 ritmo tipų, penkis tempo tipus, tris rubato tipus ir du ornamentikos tipus. Tyrimo autoriai praneša, kad visus šiuos kodinius bruožus galima maišyti tarpusavyje ir derinti, kad būtų sudarytas „didžiulis frazių rinkinys“. Interaktyvūs eksperimentai„Daugelis iš mūsų dešimtmečius laukė pažangių technologijų, kurios leistų mums padaryti kažką panašaus“ – sako tyrime nedalyvavusi Kalifornijos universiteto (JAV) veterinarijos mokyklos profesorė daktarė Brenda McCowan. Ji priklausė mokslininkų komandai, kuri 2021 m. vandenyse netoli Aliaskos atliko interaktyvų „pokalbį“ su kuprotuoju banginiu. Maždaug 20 minučių smalsus banginis atsakinėjo į kuprotojo banginio šūksnių įrašą, leidžiamą iš mokslininkų laivo. „Tai buvo oportunistinis eksperimentas su smalsiu banginiu, kuris visiškai savo noru ir elgesiu, ir balsu užmezgė dialogą“, – sakė B. McCowan. Tokie interaktyvūs eksperimentai su banginiais, kartu su banginių elgesio stebėjimais, galėtų būti svarbi dalis siekiant išsiaiškinti kašalotų šūksnių sekų sintaksę, rašo tyrimo autoriai. Parengta pagal CNN. |