Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Praėjo beveik metai, kai įsibrovėliai susprogdino Kachovkos hidroelektrinę Chersono srityje. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! HE susprogdinimo metu buvo užtvindytos dešimtys gyvenviečių, tūkstančiai žmonių neteko namų, o dabar Kachovkos tvenkinio dugne auga tankus sąžalynas. Rusijos armija susprogdino Kachovkos hidroelektrinę 2023 m. birželio 6 d. Vanduo greitai užliejo apgyvendintas pietų Ukrainos vietoves ir sukėlė tikrą katastrofą. Praėjus beveik metams po Kachovkos hidroelektrinės sunaikinimo, rezervuaro dugnas virto „žalia jūra“. Dabar 150 000 hektarų ploto buvusiame tvenkinyje susiformavo tankus gluosnių sąžalynas. Vietomis krūmai jau užaugę iki 2,5-3 metrų aukščio. Nors, Kachovkos rezervuaro dugno flora yra įvairi, tačiau daugumą plotų užima gluosniai. „Galime drąsiai teigti, kad tokio reiškinio niekur kitur planetoje nėra“, – pažymėjo ekologas Vadymas Maniukas. Kachovkos tvenkinio dugne taip pat auga vandeninės rūgštynės. Tačiau, anot ekologo, manoma, kad būtent gluosniai užima didžiąją dalį teritorijų. Šie medžiai auga salpose, palei upes, upių slėnius, o būtent gluosniai pirmieji išauga tuščiuose smėlynuose. Po teroristinio išpuolio prieš hidroelektrinę Kachovkos rezervuaro dugnas iš karto tapo smėlynu, kuris yra idealios sąlygos gluosniams augti. Maniukas pažymi, kad ypač į akis krenta tai, kad per vieną sezoną iš niekur atsirado tiek daug sėklų, kad gluosniais būtų padengta 150 000 hektarų žemės. Dabar Kachovkos rezervuaro dugnas yra vienas didelis gluosnių sąžalynas, kuriame krūmynai siekia 2,5–3 metrų aukštį. Kaip aiškino ekologas, vėliau jie pradės konkuruoti tarpusavyje ir prasidės natūralus savaiminio retėjimo procesas. Kiti augalai taip pat palaipsniui išnyks. „Vandeninės rūgštynės yra tipiška tokių vietų rūšis, jai reikia vandens, dabar augalai jį ima iš plyšių, bet jei toliau niekas nepasikeis, tada čia bus sausiau ir šios rūšys pamažu išnyks“, – pažymėjo ekologas.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|