Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Atskleidė, kas lemia šunų gyvenimo trukmę: įspėja tuos, kas renkasi šias veisles

2024-05-29 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (55)
    Share

Jei ketinate įsigyti šunį, verta žinoti, kokia yra tipinė skirtingų veislių augintinių gyvenimo trukmė. Dabar mokslininkai tai gali pasakyti geriau negu bet kada anksčiau.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ekspertai išanalizavo daugiau kaip pusės milijono Jungtinėje Karalystėje gyvenančių 155 veislių šunų duomenis siekdami išsiaiškinti, kokią įtaką jų gyvenimo trukmei turi veislė, kūno dydis, lytis ir net snukio forma.

Nustatyta, kad visų šunų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 12,5 metų. Tačiau kai kurie linkę gyventi keleriais metais ilgiau.

Tarp grynaveislių ankstyva mirtis mažiausiai gresia Lankašyro hileriams, Tibeto spanieliams, šiba inu, papijonams ir Leiklando terjerams. O didžiausią ankstyvos mirties riziką turi Kaukazo aviganiai, Kanarų dogai, italų mastifai, mastifai ir senbernarai.

Tai nėra atsitiktinumas: visų pastarųjų 5 veislių šunys – didelio sudėjimo, o tokiems, palyginti su mažais šunimis, ankstyvos mirties rizika penktadaliu didesnė.

Be kūno dydžio, ilgaamžiškumui įtakos turi lytis ir snukio forma.

Šunų patinai vidutiniškai gyvena 0,3 metų trumpiau nei patelės, o tai patvirtina hipotezę, kad daugelio įvairių žinduolių (įskaitant žmones) moteriškoji lytis yra ilgaamžiškesnė.

Šunys su plokščiu snukiu – pavyzdžiui, prancūzų buldogai, mopsai – turi 40 proc. didesnę ankstyvos mirties riziką nei šunys su vidutinio ilgio snukiu – tarkim, labradorai arba auksaspalviai retriveriai. Plokščiasnukiai šunys dažniausiai susiduria su kvėpavimo problemomis ir širdies ligomis, o tai geriausiai paaiškina trumpesnę jų gyvenimo trukmę.

 

Mokslininkai nustatė, kad grynaveislių šunų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 0,7 metų ilgesnė, palyginti su mišrūnų. Jais tyrime buvo laikomi ir dirbtinai išvesti šunys – pavyzdžiui, labrapudeliai.

Šunų prijaukinimas prasidėjo maždaug prieš 16 tūkst. metų. Bet didžiulė veislių įvairovė, kurią matome šiandien, atsirado daug vėliau, kai kurios – per pastaruosius 200 metų.

Žmonės pradėjo dirbtinai veisti šunis siekdami norimų savybių arba gebėjimų.

Pavyzdžiui, taksai buvo numatyti specialiai barsukams medžioti: dėl trumpų kojų ir siauro, ilgo kūno jie yra arti žemės, todėl gali geriau atsekti kvapus ir įlįsti į ankštus urvus.

Kai kurie dirbtinio veisimo metodai gali sumažinti šunų genetinę įvairovę ir sukelti didelių sveikatos problemų. Užfiksuota beveik 700 paveldimų naminių šunų sutrikimų, įskaitant klubo sąnario displaziją, endokrininės sistemos ir kraujotakos sutrikimus.

 

Tikimasi, kad šis tyrimas padės būsimiems augintinių savininkams priimti pagrįstus sprendimus, kokias veisles priimti į savo gyvenimą, o esamiems augintinių šeimininkams suteiks svarbios informacijos apie jų šunų senėjimo procesą.

Ilgaamžiškumas turi įtakos ne tik tam, kiek laiko praleisite rūpindamiesi savo gyvūnu, bet ir rizikai, kad šuniui gyvenime teks susidurti su didelėmis sveikatos problemomis, kurios gali brangiai kainuoti jums ir finansiškai, ir emociškai.

Parengta pagal „Business Insider“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
106(0)
78(1)
62(0)
53(0)
46(1)
40(0)
34(0)
32(1)
31(0)
29(4)
Savaitės
200(0)
196(0)
193(0)
184(0)
178(0)
Mėnesio
309(3)
303(6)
296(0)
294(2)
293(2)