Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Ramiojo vandenyno vandenyse buvo aptiktas ilgiausiai gyvenantis padaras planetoje. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Skaidrūs jūros agurkai, vazos formos kempinės ir rožinės jūrų kiaulės yra vieni iš įspūdingiausių gyvūnų, aptiktų giliavandenės ekspedicijos į Ramųjį vandenyną metu. Kovo mėnesį baigėsi 45 dienas trukusi tyrimų ekspedicija į Klariono-Klipertono zoną tarp Meksikos ir Havajų rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Ekspedicijos tikslas buvo nustatyti vietovės biologinę įvairovę, kurioje planuojama giliavandenių retųjų metalų, naudojamų saulės baterijose, elektromobilių akumuliatoriuose ir kitose žaliosiose technologijose, kasyba.
„Ši sritis yra mažiausiai ištirta Žemėje. Manoma, kad tik viena iš dešimties čia gyvenančių gyvūnų rūšių yra aprašyta moksliškai“, – sako Geteborgo universiteto ekologas Thomas Dahlgrenas. „Dėl maisto trūkumo individai gyvena toli vienas nuo kito, tačiau rūšių turtingumas šioje vietovėje yra stebėtinai didelis“, – sako Dahlgrenas. Naudodama nuotoliniu būdu valdomą transporto priemonę (angl. remotely operated vehicle, ROV), tyrėjų komanda nufotografavo giliavandenę gyvybę ir paėmė pavyzdžius būsimiems tyrimams. Viena iš fotoaparatu užfiksuotų rūšių buvo vazos formos kempinė – gyvūnas, kuris, kaip manoma, pasižymi ilgiausia gyvenimo trukme iš visų Žemės būtybių. Šie gyvūnai gali gyventi iki 15 000 metų.
Viena iš ekspedicijoje aptiktų rūšių buvo rožinė jūrų kiaulė arba „Barbie Sea Pig“, kaip ji vadinama angliškai. Savo vardą gyvūnas gavo dėl rožinės spalvos ir mažų pėdų, kasančių jūros dugno nuosėdas. Ne mažiau mokslininkus nustebino vienaragiai jūrų agurkai. „Šie jūros agurkai buvo vieni didžiausių gyvūnų, rastų šios ekspedicijos metu. Jie veikia kaip vandenyno dugno dulkių siurbliai ir specializuojasi ieškant nuosėdų, kurios praėjo per mažiausiai skrandžių“, – sako Dahlgrenas.
Tyrimai atlikti 3 500–5 500 metrų gylyje Ramiojo vandenyno centrinėje dalyje. Ši zona kelia visuotinį susidomėjimą, nes čia randami dideli jūrinių bulvių, dar vadinamų giliavandeniais šakniagumbiais arba mangano šakniagumbiais, laukai. Juose esančios jūrinės bulvės yra vienas gausiausių žinomų kobalto, nikelio ir mangano šaltinių planetoje. Giliavandenės kasybos tikslas – surinkti šiuos gumbus. Be to, jūros dugne šių išteklių ieškoma dar ir dėl to, kad tai būtų švaresnis minėtų cheminių elementų gavybos šaltinis, kur kas mažiau teršiantis aplinką nei gavyba sausumoje. Prieš pradedant kasti šias vertingas uolienas, reikia atlikti daug tyrimų ir nustatyti, ar jūros dugno trikdymas ir nuosėdų pliūpsnių susidarymas šioje, kitais atžvilgiais nepaliestoje aplinkoje, gali turėti neigiamos įtakos laukinės gamtos ir ekosistemų išlikimui. Tai vienas iš dalykų, kuriuos tikimasi išsiaiškinti vykdant SMARTEX – Jūros dugno kasybos ir atsparumo eksperimentiniam poveikiui (angl. Seabed Mining and Resilience to Experimental Impact) – projektą.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|