„Jei tai veikia, vadinasi tai nėra kvaila.“ Kaip apsaugoti automobilį nuo krušos ir kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių

Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, ragina vairuotojus orų prognozes stebėti ne tik tada, kai laukia kelionės ar savaitgalis ir žalos prevencijos priemonių imtis tada, kai reali grėsmė dar nėra iškilusi.

Jei tai veikia, vadinasi, tai nėra kvaila

„Didesniais ledėkais iškrentanti kruša pavojų kelia ne tik kelyje, bet ir stovintiems automobiliams. Matydami, kad kyla kėbulo apgadinimo grėsmė, vairuotojai kartais per pačią krušą bėga perstatyti automobiliį po medžiais. Bet ir čia laukia nemalonūs netikėtumai. Vėtra, neretai sutampanti su kruša, gali nulaužti stambias medžių šakas bei pridaryti dar rimtesnės žalos“, – įspėja jis.

A. Žiukelio teigimu, saugus automobilio parkavimas prieš krušą padės išvengti galvos skausmo remontuojant, mat šis dažniausiai trunka ilgiau nei meteorologinių reiškinių sukelti nepatogumai. Dėl to jis rekomenduoja esant galimybei transporto priemonę bent laikinai statyti po stogu – pavyzdžiui, jei kruša užklupo važinėjant mieste, sukti į artimiausią dengtą stovėjimo aikštelę. Jei iš anksto žinoma apie pavojingas oro sąlygas – parkuoti automobilį garaže, požeminėje stovėjimo aikštelėje, po stogine.

„Pats esu parkavęs savo automobilį ir pas kaimyną po stogine – sutariau iš anksto, žinojau kad jo nebus. Kai kyla rimta grėsmė, išeitį dažniausiai galima rasti“, – asmenine patirtimi dalijasi A. Žiukelis.

Jei darbas nesiūlo galimybės automobilį statyti po stogu, tokiomis dienomis geriau rinktis kitus kelionės būdus. Jei automobilis priparkuotas vietoje, kur priedangos nėra – paieškoti, kuo jį būtų galima pridengti.

„Matydamas, kad prasideda pavojinga kruša, tikrai nepagailėčiau storesnio, minkštesnio pledo savo automobiliui užkloti. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti juokinga, tačiau šiuo atveju galioja posakis „Jei tai veikia, vadinasi tai nėra kvaila“, – sako A. Žiukelis.

Mato nemalonią tendenciją

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) atstovas Gytis Valaika informuoja, kad dėl klimato kaitos auganti vidutinė oro temperatūra lemia gausesnį drėgmės kiekį ore. O ši yra tarsi kuras ekstremaliems orų reiškiniams ir sudaro palankesnes sąlygas susidaryti krušai.

„Tikslią statistinę analizę atlikti sudėtinga dėl to, kad kruša yra pakankamai lokalus reiškinys ir kiekvieną atvejį užfiksuoti sudėtinga. Tačiau bendrai vertinant tendencijos nėra geros. Dažnėja stiprios liūtys. Dažnėja atvejai, kai krušos ledėkai būna stambesni. Vis dar vyrauja smulki kruša – iki pusės ar viso centimetro dydžio. Bet daugėja pavojingų, didesnių nei dviejų centimetrų ledėkų. Ir pernai buvo atvejų, kad 7 cm skersmens gabalai krito, pavyzdžiui, Žagarėje“, – sako jis.

Tiesa, stambios krušos Lietuvoje būta ir anksčiau. Šalies rekordas – net 12 cm skersmens ledėkai, kurie 1995 m. liepą krito Kybartuose.

Kaip numatyti grėsmingus reiškinius?

G. Valaika taip pat įspėja, kad meteorologijos tarnybos dar neturi pajėgumų iš anksto išskaičiuoti, kur ir kada tiksliai įvyks konkretus reiškinys.

„Vargu, ar atsirastų meteorologas, kuris diena anksčiau įspėtų, kad štai rytoj jau tikrai kris kruša Vilniuje. Visada yra tikimybė. Sinoptikai ne be reikalo naudoja tokius magiškus žodžius, kaip „vietomis“ ar „daug kur“, kurie apibūdina vienų ar kitų reiškinių tikimybę. Jei „daug kur“ – vadinasi, tikimybė gana didelė. O kruša yra labai lokalus reiškinys, jos tiksliai prognozuoti neįmanoma. Panašiai kaip ir su neseniai užklupusiomis liūtimis: vienas Vilniaus galas plaukia, kitame sausa. Miestas tas pats, o prognozė vieniems jo gyventojams yra teisinga, kitiems – ne“, – sako meteorologas.

Jo teigimu, kur kas tikslesnės informacijos apie artėjančias grėsmes galima tikėtis likus valandai ar pusei iki reiškinio pradžios, mat orų radarai stebi dangų, mato susiformavusius darinius ir gali šiuos duomenis perduoti įvairioms tarnyboms.

„Taip yra dėl to, kad jei debesis yra nedidelio masto, nenulemtas kažkokio orų fronto, jis nuolat formuojasi ir nyksta. Jis gali praslinkti labai siauru ruožu. Toks reiškinys sunkiai matematiškai aprašomas ir orų modeliuose jo įvertinti beveik neįmanoma. Orų modeliai efektyvūs aprašant didelio masto reiškinius – oro sūkurius, ciklonus, frontus“, – paaiškina G. Valaika.

Norintiems matyti realiausią grėsmingų reiškinių prognozę jis ragina naudotis radarų duomenimis, kuriuos galima matyti ir LHMT svetainėje meteo.lt, ir komercinėse programėlėse. Tokių radarų informacija yra atnaujinama kas 10 minučių, ji beveik realiu laiku pateikia informaciją apie debesis.

„Jei radarų pateikiamame vaizde matomi raudoni ar oranžiniai atspindžiai, tai jau reiškia, kad toje vietoje krenta arba labai stipri liūtis, arba kruša. Išankstinio išsigelbėjimo tokia informacija nesuteikia, bet galima stebėti, kokia kryptimi audros slenka“, – informuoja meteorologas.

Prieš atostogas – į aukštumas

BTA atstovas A. Žiukelis ragina saugoti automobilius ne tik nuo ekstremalios krušos, bet ir nuo liūties. Ypač – jei ketinama išvykti ilgesnių atostogų.

„Buvę atvejų, kai automobilis paliekamas dauboje, o šeimininkas išvyksta porai savaičių. Grįžta – o salone pelėsis tarpsta. Taip nutinka dėl to, kad stipri liūtis vandens lygį pakėlė tiek, kad buvo apsemtas automobilio salonas. Pragiedrėjus iš salono išbėga ne visas vanduo. Saulės šiluma ir gausi drėgmė padaro savo darbą – ant vidinių automobilio paviršių pradeda klestėti nepageidaujama gyvybė“, – tikros istorijos prisiminimais dalijasi žalų ekspertas.

Jis priminė ir gegužės gale bei birželio pradžioje Klaipėdą užtvindžiusias liūtis, kuomet kai kurie automobiliai buvo apsemti beveik iki veidrodėlių.

„Jei vandens lygis nepakyla tiek, kad pažeistų automobilio elektrinius mazgus, bet į saloną patenka, svarbu skubiai imtis džiovinimo. Kuo ilgiau viduje laikysis drėgmė, tuo didesnė tikimybė, kad žala transporto priemonei bus tokia, jog teks pradėti galvoti apie jos keitimą arba brangiai kainuojančius salono valymo ar atnaujinimo darbus“, – sako A. Žiukelis.

Dėl to prieš išvykstant ilgesnių atostogų ar norint pastatyti automobilį trumpam, bet žinant, kad artinasi liūtis, ekspertas ragina jo nepalikti vietose, kurios gali būti užsemtos. Geriau paieškoti vietos aukštumose arba kitur, kur vanduo neužsistovi.