Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Tolimoje mūsų raidos praeityje nemažai neandertaliečių DNR susimaišė su mūsų DNR – ir tai turėjo įtakos viskam: nuo to, kaip dabar kovojame su ligomis, iki mūsų išvaizdos. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Naujas Klemsono ir Lojolos universitetų (JAV) mokslininkų tyrimas rodo, kad dalis šios pasisavintos DNR gali būti susijusi su autizmo spektro sutrikimais, nes tam tikri iš neandertaliečių perimtos DNR polimorfizmai (arba variacijos) dažniau pasitaiko autizmą turintiems žmonėms, palyginti su bendra populiacija. Komanda iš viso ištyrė 3442 autizmą turinčių ir neturinčių žmonių DNR. „Apskaičiuota, kad iš Eurazijos kilusios populiacijos turi apie 2 proc. neandertaliečių DNR, kuri buvo įgyta per introgresijos [laipsniško vienos rūšies genų perėjimo į kitos rūšies genofondą] procesus, įvykusius netrukus po to, kai anatomiškai šiuolaikiniai žmonės migravo iš Afrikos, – paskelbtame straipsnyje rašo tyrėjai. – Neseniai nustačius daugelio archajinių žmonių genomus, didėja susidomėjimas archajinių žmonių kilmės alelių [skirtingų geno variantų, susidarančių dėl mutacijų lytinėse ląstelėse] įtaka šiuolaikinių žmonių sveikatai.“ Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad neandertaliečių DNR formuoja tam tikras smegenų struktūras. Kadangi autizmą turinčių žmonių nervų struktūros yra panašios viena į kitą, mokslininkai norėjo atidžiau išnagrinėti galimą neandertaliečių genų vaidmenį. Tyrimo metu pavyko nustatyti 25 konkrečius polimorfizmus, kurie turi įtakos genų raiškai smegenyse ir kurie dažniau pasitaiko autizmą turintiems žmonėms. Kai kuriais atvejais tai buvo susiję ir su epilepsija – sutrikimu, kuris dažnai pasireiškia kartu su autizmu. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad SLC37A1 geno variantas būdingas 67 proc. baltųjų ne ispaniškos kilmės autistų, sergančių epilepsija ir turinčių autistiškų šeimos narių. Tačiau svarbu ne tai, kad autizmo sutrikimą turinčiuose ir neturinčiuose žmonėse skiriasi neandertaliečių DNR kiekis – o tai, kiek žmonėse paplitę tam tikri konkretūs neandertaliečių DNR fragmentai. „Tai pirmasis tyrimas, kuriame pateikiami tvirti įrodymai apie aktyvų retų, taip pat kai kurių įprastų neandertaliečių kilmės alelių pogrupio vaidmenį, lemiantį polinkį į autizmą keliose pagrindinėse Amerikos populiacijose, – rašo tyrėjai. – Tikimės, kad šis tyrimas paskatins tolesnį senovinės Homo sapiens ir neandertaliečių hibridizacijos įtakos smegenų vystymuisi, žmogaus protui ir bendrai žmogaus sveikatai tyrimą.“ Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Molecular Psychiatry“. Parengta pagal „Science Alert“.
|