„Aukščiausio lygio plėšrūnas.“ Mokslininkai apstulbę. „0,6 metro galva ir milžiniški dantys“ (Foto)

Gaiasia jennyae egzistavo maždaug prieš 280 mln. metų – t. y. maždaug 40 mln. metų prieš atsirandant pirmiesiems dinozaurams – ir leidžia pažvelgti į ankstyvąją tetrapodų – arba keturkojų stuburinių – evoliuciją.

Gyvūno kaukolė yra daugiau nei 0,6 m ilgio, o mokslininkai apskaičiavo, kad visas gyvūnas galėjo būti 2,5 m ilgio – taigi, pasak tyrėjų, tai galėjo būti didžiausias tokio tipo padaras.

Mokslininkai šį pelkių sutvėrimą aprašė žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime.

Giant stem tetrapod was apex predator in Gondwanan late Palaeozoic ice age
https://t.co/s2hfAjYW7E…

Gaiasia jennyae, from high-palaeolatitude (about 55° S) early Permian-aged (about 280 million years ago) deposits in Namibia

Art by Gabriel Lio pic.twitter.com/PIriVyLsFg

— Dactylioceras (@Dinoh555) July 3, 2024

„Gaiasia jennyae buvo gerokai didesnis už žmogų ir tikriausiai gyveno netoli pelkių ir ežerų dugno“, – sako vienas iš tyrimo autorių ir Fieldo muziejaus (JAV) tyrėjas Jasonas Pardo.

G. jennyae turėjo susisiekiančius žandikaulius, kurie leido medžioti grobį.

Tyrėjai mano, kad šis sutvėrimas greičiausiai savo pelkėtoje ekosistemoje buvo aukščiausio lygio plėšrūnas.

„Jis turėjo didelę, plokščią, tualeto sėdynės formos galvą, kuri leisdavo jam atverti burną ir įsiurbti grobį, – pasakoja J. Pardo. – Jis turėjo didžiulius kandžius, visas burnos priekis – tai milžiniški dantys.“

Tyrėjai fosilijų aptiko Gai-As formacijoje šiaurės vakarų Namibijoje, kuri tuo metu, kai egzistavo G. jennyae, buvo pietinė superkontinento Gondvanos dalis. Mokslininkų komanda aptiko keturių individų fosilijas – kaukolės fragmentus ir stuburo slankstelius.

„Kai radome šį didžiulį egzempliorių, tiesiog gulintį atodangoje kaip milžinišką konkreciją, tai buvo išties stulbinantis įvykis, – prisimena viena iš tyrimo autorių, Buenos Airių (Argentina) universiteto mokslininkė Claudia Marsicano. – Vien pamačiusi jį supratau, kad tai kažkas visiškai kitokio. Mes visi buvome labai susijaudinę.“

Tuo metu, kai gyveno G. jennyae, dabartinė Namibija buvo toliau į pietus – beveik lygiagrečiai šiauriausiam dabartinės Antarktidos taškui – o ledynmetis ėjo į pabaigą.

Nors prie ekvatoriaus esančios žemės pradėjo džiūti ir naujai atsiradusiose ekologinėse nišose evoliucionavo nauji gyvūnai, arčiau ašigalių išliko pelkės, kuriose gyvūnai galėjo išsaugoti primityvesnes savybes.

G. jennyae yra kamieninis (angl. stem) tetrapodas – ankstyvasis stuburinis, kuriam būdingos tarpinės savybės tarp žuvų ir pirmųjų tikrųjų keturkojų tetrapodų. Kamieniniai keturkojai vis dar turėjo vandens aplinkos požymių – tokių kaip žiaunos – ir turėjo galūnes, kurios dar nebuvo visiškai išsivysčiusios judėti sausumoje.

„Tikrai labai stebina, kad Gaiasia yra tokia archajiška, – sako J. Pardo. – Ji buvo susijusi su organizmais, kurie išnyko tikriausiai prieš 40 milijonų metų.“

G. jennyae rodo, kad gyvūnai, egzistavę toliau į pietus, radikaliai skyrėsi nuo tų, kurie gyveno arčiau ekvatoriaus, sako mokslininkas. Tokio gyvūno sėkmė šiuo kritiniu geologiniu laikotarpiu gali padėti išsiaiškinti, kaip pasaulis keitėsi, kad galėtų palaikyti skirtingas gyvybės formas.

„Kuo daugiau ieškosime, tuo galbūt daugiau rasime atsakymų apie šias kamienines mums rūpimas gyvūnų grupes – pavyzdžiui, žinduolių ir šiuolaikinių roplių protėvius“, – sako J. Pardo.

Parengta pagal „Live Science“.