Katės miaukia tik žmonėms. Skelbiama, tokio elgesio priežastis

Iš pradžių katės buvo vieniši padarai. Tai reiškia, kad jos mieliau gyveno ir medžiojo vienos, o ne grupėmis. Dauguma jų socialinio elgesio apsiribojo motinos ir kačiuko bendravimu. Už šių santykių ribų katės retai miauksi viena kitai.

Tačiau katėms pradėjus gyventi kartu su žmonėmis, šie garsai įgavo naujas reikšmes.

Dabar mokslininkai išsiaiškino, kodėl naminės katės miaukia ne kitoms katėms, o tik žmonėms. Nors yra išimčių, greičiausiai būtent jis sustiprina ryšį tarp šių gyvūnų ir žmogaus. Apie tai rašo „Live Science“.

Daugeliu atvejų kačių bendravimas su kitomis katėmis apsiriboja tik miaukimu, kuriuo katė mama bendrauja su savo jaunikliais. Bet suaugusios katės retai miauksi viena kitai.

Kaip rodo naujausių tyrimų rezultatai, naminės katės dažniausiai miaukia tik žmonėms, nes gyvūnai mus mato kaip savo globėjus. Tai yra, stebima ta pati bendravimo forma kaip ir tarp mamos katės ir kačiuko.

Manoma, kad žmonės pirmą kartą prijaukino kates maždaug prieš 10 000 metų, kai pradėjo kurtis nuolatinės gyvenvietės. Drąsesnėms ir geriau prisitaikiusioms katėms buvo naudinga gauti nuolatinį maistą iš žmonių. Vėliau katės užmezgė glaudesnius ryšius su žmonėmis.

Katės, galinčios bendrauti su žmonėmis, turėjo pranašumą išgyvenant, todėl atsirado gyvūnų populiacija, neatsiejamai susijusi su žmonėmis.

Mokslininkai mano, kad per tūkstančius metų, gyvenant šalia žmonių, kačių smegenys sumažėjo, jų kailio spalvos tapo įvairesnės, pasikeitė ir miaukimas. Katės savo kalbą pritaikė taip, kad žmonės galėtų kuo geriau suprasti šiuos gyvūnus.

Ypatingas kačių miaukimas

Po gimimo žmogaus kūdikiai yra visiškai priklausomi nuo savo tėvų. Ir jie skleidžia tam tikrus garsus, kuriuos suaugusieji gali teisingai interpretuoti. Tai ypač pasakytina apie pavojų signalizuojančius garsus. Tai yra, jei tėvai negalėtų reaguoti į tokius garsus, tai žmonės kaip rūšis vargu ar galėtų ilgai išgyventi Žemėje.

Remiantis naujausiais tyrimais, katės greičiausiai dėl tos pačios priežasties pakeitė į žmogų orientuotą savo miaukimą. Mokslininkai nustatė, kad katės miaukimas žmogui gali būti signalai, prašantys ko nors, arba tiesiog nieko svarbaus nereiškiantys garsai.

Jei katei ko nors reikia iš žmogaus, tai garsas „miau“ yra atkaklesnis ir aukštesnis. Tokioje katės kalboje yra komponentas, panašus į riksmą. Šis paslėptas garso signalas suaktyvina įgimtą žmogaus reakciją į pavojų, kylantį žmogaus kūdikiui ir žmonės negali į jį nereaguoti.

Laikui bėgant žmonės taip pat keitė savo kalbą. Kalbėdami su kūdikiais žmonės naudoja paprastesnius garsus, kurie padeda sudominti mažą vaiką. Žmonės pradėjo naudoti tą patį bendravimo stilių su katėmis. Šis bendravimas buvo pradėtas vadinti kalba, nukreipta į gyvūnus.

Kaip parodė kitas tyrimas, katės gerai reaguoja į tokį bendravimo stilių.

Kartu paaiškėjo, kad augintiniai gali atskirti jiems skirtą kalbą nuo kalbos, nukreiptos į kitus žmones. Tai ypač akivaizdu tarp kačių savininkų ir jų augintinių. Mokslininkai mano, kad tokiu būdu stiprinamas kačių ir žmonių ryšys ir tai atspindi mamos ir kačiuko sąveiką.