Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Kiekvieno šiandien Žemėje gyvenančio žmogaus protėviai kilę iš Afrikos, kur šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens) atsirado mažiausiai prieš 300 000 metų. Tačiau mūsų protėvis Homo erectus gyveno Afrikoje, Europoje ir Azijoje – kaip ir jo tikėtinas palikuonis Homo heidelbergensis. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! H. heidelbergensis davė pradžią mažiausiai trims homininams skirtingose vietose: neandertaliečiams (Eurazijoje), denisoviečiams (Azijoje) ir šiuolaikiniams žmonėms (Afrikoje). Bet kodėl šiuolaikinių žmonių linija prasidėjo Afrikoje? „Tai klausimas, vertas tūkstančio dolerių“, – sako Kalifornijos universiteto (JAV) populiacijų genetikė Brenna Henn. Pasak jos, norėdami į jį atsakyti, pirmiausia turime ištirti procesą, kurio metu H. sapiens pirmiausia išsivystė. 1987 m. žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje buvo identifikuota, kad visų šiuolaikinių žmonių mitochondrijų DNR kilusi iš vienos Afrikos populiacijos, gyvenusios prieš 200 000–150 000 metų. Tačiau B. Henn ir kiti mokslininkai prieštarauja minčiai, kad tik viena populiacija davė pradžią šiuolaikiniams žmonėms. Kai pradėjo formuotis šiuolaikiniai žmonės, mūsų Homo sapiens protėviai buvo išsibarstę dešimtyse populiacijų visoje Afrikoje. Afrika yra didžiulis žemynas su labai įvairiomis ekosistemomis, todėl šios populiacijos turėjo prisitaikyti prie konkrečių vietovių. 2023 m. žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime B. Henn ir jos kolegos nustatė, kad tikėtina, jog bent dvi iš šių kamieninių populiacijų buvo H. sapiens pradininkės. Mokslininkė iškėlė prielaidą, kad nors tūkstančius metų gyveno atskirai, šių populiacijų individai tam tikru metu vis tiek susimaišė ir taip susiformavo laisva kamieninė populiacija, kuri galiausiai tapo mūsų rūšimi. B. Henn spėlioja, kad Afrikos žemyno ekologinė įvairovė ir vėlesnis kelių populiacijų susimaišymas galėjo būti tai, kas leido išsivystyti šiuolaikiniams žmonėms. „Kadangi turėjome visą tą genetinę ar elgesio įvairovę, tai iš tikrųjų palengvino sudėtingą paketą, kuris leido Homo sapiens tapti tuo, kuo jie yra“. Arizonos universiteto (JAV) Žmogaus kilmės instituto asocijuotasis direktorius, paleoantropologijos profesorius Curtisas Mareanas teigia, kad mokslininkai vis dar nesutaria, ar šiuolaikinius žmones sukūrė viena populiacija, ar, kaip siūlo B. Henn teorija, kelios mažos populiacijos. Tačiau jis sako, kad šios dvi panašios teorijos yra labiau priimtinos nei naujesnė panafrikietiška hipotezė, kuri teigia, kad žmonės išsivystė vienu metu visame Afrikos žemyne. „Ji iš tikrųjų neatitinka jokios mūsų turimos teorijos apie tai, kaip vyksta evoliucija“, – teigia mokslininkas. Jis sutinka su B. Henn, kad didžiulis Afrikos plotas greičiausiai sukūrė genetinę įvairovę, kuri leido išsivystyti šiuolaikinių žmonių pažangiam pasaulio suvokimui ir socialiniam bendradarbiavimui. „Kuo daugiau genetinės variacijos, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys kažkas įdomaus“, – sako M. Mareanas. Nors Europa ir Azija kartu sudėjus taip pat yra didžiulės, vis dėlto šiltesnis Afrikos klimatas galėjo suteikti H. sapiens pranašumą, mano mokslininkas. Kas 100 000 metų pasikartojantys ledynmečiai Eurazijos hominidus būtų uždarę lede, o Afrikos H. sapiens per tuos laikotarpius prarado tik nedidelę dalį savo arealo. Turėdami didesnį arealą, H. sapiens turėjo daugiau erdvės diversifikuotis ir daugiau galimybių bendrauti vieni su kitais – todėl vyko didesnis genų judėjimas. C. Mareanas pabrėžia, kad visa tai labai teoriška ir dar daug ką reikia išsiaiškinti – pavyzdžiui, kuri (-ios) populiacija (-os) išsivystė į šiuolaikinius žmones ir ar kalba turėjo įtakos šiuolaikinių žmonių kognityvinei raidai. Mokslininkas tikisi, kad ateityje šie klausimai bus nagrinėjami atliekant mokslinius tyrimus. „Žmogaus evoliucijos tyrimas yra apie tai, kaip mes atsiradome, – sako jis. – Sunku įsivaizduoti ką nors svarbesnio už tai.“ Parengta pagal „Live Science“. |