Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Mūsų planetoje auga, ko gero, šimtai „magiškų“ grybų rūšių, kurių sudėtyje yra haliucinogeno psilocibino, tačiau glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų tyrimų daugelyje pasaulio regionų atlikta per mažai arba neatlikta visai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Naujame darbe aprašomos dvi Pietų Afrikoje aptiktos haliucinogeninių grybų rūšys, kurios yra visiškai naujos mokslui. Taigi, dabar žinomi šeši šiame žemyne augantys glotniagalvių genties grybai. Vienos iš jų – Psilocybe maluti – atstovai yra pirmieji moksliškai dokumentuoti haliucinogeniniai grybai, tradiciškai vartojami Afrikoje įvairių apeigų metu ir liaudies medicinoje. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Mycologia“. Psilocybe maluti pirmą kartą buvo nufotografuoti 2021 m., augantys karvių mėšle Pietų Afrikos Respublikos (PAR) Fristeito provincijoje. Auksinės karamelės spalvos galvutes nupjovė mikologė Daniella Mulder. Neįprastai atrodančių grybų mėginių ir keletą nuotraukų ji nusiuntė mikologui Breytenui van der Merwe’ui, dirbančiam Pietų Afrikos Respublikos Stellenboscho universitete, tolesnei morfologinei ir genetinei analizei atlikti.
Kai paaiškėjo, kad tai nauja grybų rūšis, mikologas Cullenas Clarkas ir keletas Stellenboscho universiteto mokslininkų išsiruošė jų ieškoti ir rado panašių egzempliorių Lesoto Karalystėje, valstybėje, iš visų pusių apsuptoje Pietų Afrikos Respublikos. Tyrėjų komanda susisiekė su Mamosebetsi Sethathi, gausiausios karalystės etninės grupės – basotų – liaudies gydytoja. Ji mielai papasakojo, kokiais tikslais liaudies medicinoje naudojama Psilocybe maluti grybiena. Anot įvairių istorijų, basotų gydytojai šiuos kūgio formos grybus vartoja dvasinių apeigų metų. Basotų šamanai, vadinami linohe, šiuos grybus valgo, kad „išpranašautų ateitį“. Kiti liaudies gydytojai, vadinami ngaka-chitja, retkarčiais šiais grybais papildo įvairias gydomąsias žoleles žmonėms gydyti. Kartu su psichoaktyviu augalu Boophone disticha šie haliucinogeniniai grybai mirkomi stiprioje arbatoje (koae-ea-lekhoba), kuri kartais naudojama liaudies medicinoje arba medžioklei skirtiems nuodams gaminti. Pacientams išgėrus šio nuoviro, juos ištinka „transą primenanti būsena“. Paskui jie paguldomi prie atspindinčio paviršiaus, kad galėtų gydytojui perpasakoti, ką mato. Gydytojas interpretuoja vaizdinius ir pataria pacientams, ką daryti toliau. „Regis, tai yra vienintelis raštiškai užfiksuotas haliucinogeninių grybų vartojimo Afrikos liaudies medicinoje atvejis ir pirmas kartas, kai užsimenama apie haliucinogeninių grybų vartojimą Užsachario Afrikoje, – pažymėjo mokslininkų komanda. – Šiame darbe nurodyta ir aptariama informacija perduodama žodžiu iš kartos į kartą.“ Kita Afrikoje rasta nauja grybų rūšis buvo pavadinta Psilocybe ingeli. Ją 2023 m. atrado mikologas mėgėjas Talanas Moultas Pietų Afrikos Respublikos pakrantės provincijoje. Šių grybų buvo aptikta karvių mėšlu patręštoje pievoje liūčių sezono pabaigoje. Lakšteliai yra šviesios spalvos, o galvutė – tamsi, palyginti su šiai rūšiai genetiniu atžvilgiu giminingiausiais grybais Psilocybe keralensis, augančiais Azijoje. Skirtingai nuo Psilocybe maluti, Psilocybe ingeli kol kas buvo pastebėta tik šioje provincijoje. Stellenboscho universiteto tyrėjai tikisi, kad jų mokslinis darbas paskatins tolesnes studijas Afrikos grybų įvairovei analizuoti. Pagrindiniai tyrimo autoriai B. van der Merwe’as ir mikrobiologė Karin Jacobs teigia, kad yra be galo dėkingi savamoksliams mikologams, padedantiems tyrinėti Afrikoje augančius Psilocybe genties grybus. „Afrikoje yra vos saujelė mikologų, dokumentuojančių vietos biologinę įvairovę, – sakė Stellenboscho universitete esančiai laboratorijai vadovaujanti K. Jacobs. – Taigi, bendradarbiavimas su civiliais mikologais yra labai naudingas. Neskaitant didesnio mėginių ir informacijos kiekio, bendradarbiavimas taip pat atveria naujų galimybių diskusijų ir tyrinėjimų srityse, o tai gali pagerinti žinias apie Afrikoje augančius grybus.“ Tyrė ir poveikį sergantiems depresijaKito tyrimo metu buvo tiriamos psilocibino, aptinkamo haliucinogeniniuose grybuose, galimybės gydyti depresiją. Vis dėlto, mokslininkai ligšiol nežino visų pagerėjimą sukeliančių mechanizmų. Kaip žinia, lėtinis stresas ir depresija mažina galvos smegenų neuronų jungčių skaičių. Jeilio universiteto mokslininkai nutarė pabandyti dėl nuolatinio streso prarastų neuronų jungčių susidarymą stimuliuoti psilocibinu. Ankstesni bandymai rodė, kad psilocibino kombinacija su ketaminu silpnina depresijos simptomus. Naujame priešklinikinių eksperimentų etape jie suleisdavo vienkartinę psilocibinodozę pelėms ir stebėjo, kaip tai veikia smegenų darbą. Jau per pirmą parą mokslininkai užfiksavo neuronų ataugų, užtikrinančių informacijos mainus tarp neuronų – dendritų – kiekio ir matmenų padidėjimą. Naujų neuroninių ryšių padaugėjo ir jų kokybė pagerėjo 10 proc. Taip pat pagerėjo graužikų elgsena ir užfiksuotas didesnis neurotransmiterių aktyvumas. Efektas buvo ilgas: pokyčiai išliko visą gyvūnų stebėjimo mėnesį. „Buvo nuostabu regėti tokius pokyčius vos po vienos psilocibino dozės. Šiuos struktūrinius pokyčius smegenys gali panaudoti saugoti naujas patirtis“, — pakomentavo darbo autorius Alex Kwan. Gautos išvados patvirtina daugelį ankstesnių klinikinių psilocibino tyrimų. Neseniai britų mokslininkai dar kartą pademonstravo, kad jis geriau už antidepresantus susitvarko su sunkia depresijos forma. Pasak jų, gauti rezultatai turėtų paskatinti leisti naudoti šias medžiagas klinikinėje praktikoje. Šaltinis: https://news.yale.edu/ Parengta pagal Stellenbosch University, phys.org, Science Alert, Mycologia, Delfi arch. inf. |