Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Mini kameros: skrydis su greičiausiais pasaulio paukščiais (Video)

2011-02-01

(8)

(1)

(165)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	bernardinai.lt
Parengė:	Saulius Žukauskas

Naudodamas miniatiūres vaizdo kameras, žmogus įgijo galimybę bent iš dalies pajusti, kokie įspūdingi yra vienų iš greičiausių bei manevringiausių pasaulio paukščių – sakalo keleivio bei vištvanagio – skrydžiai. Sakalas keleivis gali skristi 180 km/h greičiu, o pikiruodamas pasiekia net 300 km/h greitį. Dar įspūdingiau atrodo vištvanagio skrydis: dėl kresno kūno ir trumpų, lenktų sparnų jis sugeba neįtikėtinai tiksliai nutrūktgalvišku greičiu manevruoti šakų tankumyne. Pamėginti suvokti, kokiu išties greičiu skrieja šie sparnuočiai, galima tik įsitaisius ant vieno iš jų keteros.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Sakalas keleivis (lot. k. "Falco peregrinus", angl. k. "Peregrine Falcon") – plėšrus sakalinių šeimos paukštis. Užauga iki 38-53 cm ilgio, sparnų skersmuo – apie 1 metrą. Patinai yra smulkesni už patales ir nuo pusės iki trijų ketvirčių kilogramo. Už patinus stambesnė spatelės neretais sveria kilogramą ir daugiau. Sakalai keleiviai paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Dažniausiai jie gyvena ir peri kalnuotose vietovėse, upių slėniuose, palei jūros ar vandenyno pakrantę, rečiau - miestuose. Šis paukštis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.

Sakalai keleiviai yra monogamiški paukščiai - jų poros pastovios. Pora kasmet peri tame pačiame ar netoliese esančiame kitame lizde. Lizdų patys beveik nekauna, mieliau užima kranklių ar suopių lizdus. Aukštapelkėje gali perėti ir ant žemės. Sakalai keleiviai minta beveik vien tik ore pagautais paukščiais. Dažniausiai netikėtai užkluptą paukštį sakalas keleivis perrėžia nagais ir tik po to sugriebia žemyn krentančią auką. Rodos, vieną akimirką sakalo keleivio sparnai plačiai išskleisti – paukštis apgaulingai ramiai sklendžia vėjyje. Tačiau iš tiesų jis dairosi aukos, o tokią pastebėjęs žaibo greičiu suskleidžia sparnus ir akmeniu sminga žemyn.

Vištvanagis (lot. k. "Accipiter gentilis", angl. k. "Goshawk") – neprilygstamas manevravimo tarp kliūčių meistras. Neretai vištvanagiai įspūdingu greičiu skrieja miško tankmės pažemiu ir neįtikėtinai sugeba išvengti susidūrimų su jų kelyje pasitaikiančiomis aibėmis kliūčių – medžių kamienų ir šakų, krūmynų, išvartų. Stambus paukštis, skriedamas arti 100 km/h ar net didesniu greičiu sugeba nekliudydamas pranerti pro, rodos, menkiausius šakų tankumyno plyšius.

Šis vanaginių šeimos paukštis, priklausantis vanagų genčiai, Lietuvoje - dažnas, aptinkamas ištisus metus. Gyvena miškuose. Paprastai peri juodalksnynuose,beržynuose, mišriuose medynuose. Apsigyvena giliai miško tankmėje, toli nuo gyvenviečių. Lizdą krauna 6-20 m aukštyje iš sausų šakų. Gali perėti tame pačiame lizde kelis metus iš eilės arba užimti juodųjų gandrų, suopių lizdus. Minta įvairiais miško paukščiais, migruodami medžioja naminius paukščius, varnas, balandžius. Taip pat gaudo smulkius žinduolius - voveres, kurmius, pelėnus, kiškius.

Pamėginti suvokti, kokiu išties greičiu skrieja šie sparnuočiai, galima tik įsitaisius ant vieno iš jų keteros.