Studija: Himalajų ledynai netirpsta

Atradimas tampa nauju argumentu ginčuose, ar klimato atšilimas lemia ledo dangos nykimą su aukščiausioje planetos kalnų sistemoje, praneša "The Telegraph". Ši naujiena yra nemenkas iššūkis Jungtinių Tautų tarpvyriausybės klimato kaitos komisijos (ICCP) 2007 metais paskelbtai informacijai, jog ledynų nebeliks iki 2035 metų.

Nors minėtos komisijos vadovas Rajendra Pachauri vėliau pripažino, jog toks pareiškimas buvo neperžiūrėto tyrimo klaida, jis nurodė, kad klimato kaita skatina ledynus sparčiai tirpti, dėl ko kyla potvynių grėsmė šiaurinėje Indijoje.

Naujos Kalifornijos ir Potsdamo universitetų mokslininkų studijos rezultatai byloja, jog daugiau nei pusė ledynų Karakumų kalnuose, kurie priskiriami šiaurės vakarų Himalajams, iš tiesų plečiasi, o klimato šilimas jų išlikimui nėra esminis faktorius.

Mokslininkai Bodas Bukhagenas (Bodo Bookhagen), Dirkas Šerleris (Dirk Scherler) ir Manfredas Stekeris (Manfred Strecker) studijavo 286 ledynus, slūgsančius tarp Hindukušo (Afganistano bei Pakistano pasienis) ir Butano. Žurnale "Nature Geoscience" publikuojami rezultatai rodo, jog esminę įtaką ledynų traukimuisi arba plėtrai daro uolienų bei purvo kiekis, o ne bendras klimato kaitos pobūdis.

Ledynai, apsupti aukštų kalnų ir padengti daugiau nei dviejų centimetrų uolienų bei purvo sluoksniu, yra apsaugoti nuo tirpsmo, įsitikinę mokslininkai. Tokie ledynai yra dažni gūbriuotuose centriniuose Himalajuose, tačiau jų beveik nėra Tibeto plokščiakalnyje, kur tirpsmas lėtesnis. Karakumuose daugiau nei pusė stebėtų ledynų plečiasi arba yra stabilūs.

"Mūsų studija rodo, jog nėra vienodos ledynų reakcijos į klimato kaitą, bei pabrėžia juos dengiančių nuolaužų svarbą, į kurią iki šiol buvo žiūrima aplaidžiai skelbiant prognozes dėl vandens prieinamumo ateityje ar dėl pasaulinio jūros lygio", - daro išvadą autoriai.