Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Naujas tyrimas parodė, kad šie padarai išskirtinėje zonoje gyvena be jokios radiacinės žalos. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Po reaktoriaus sprogimo Černobylio AE 1986 m. balandį jo apylinkės ir netoliese esantis Pripetės miestas buvo griežtai uždaryti lankytojams. Į aplinką patekusios radioaktyvios medžiagos vietinius organizmus paveikė itin pavojinga jonizuojančiosios spinduliuotės koncentracija, o tai žymiai padidino mutacijų, vėžio ir mirties riziką. Tačiau dabar mokslininkai mano, kad tai paveikė toli gražu ne visus, rašo „Science Alert“. Praeis tūkstančiai metų, kol Černobylis vėl taps saugus gyventi žmonėms. Žmonės tai supranta, todėl stengiasi laikytis kuo toliau, tačiau gyvūnai čia vis tiek gyvena, nepaisant visų rizikų. Mokslininkus ši vietovė traukia dešimtmečius, o čia gyvenančių gyvūnų tyrimaii rodo, kad jie patyrė aiškių genetinių pokyčių, palyginti su gyvūnais, esančiais už išskirtinės zonos ribų. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad mokslas vis dar per mažai žino, kaip radiacija veikia gyvus organizmus. Naujame tyrime Niujorko universiteto (JAV) komanda daugiausia dėmesio skyrė Černobylio zonoje surinktų apvaliujų kirmėlų, nematodų (nematoda) tyrimui. Mokslininkai ištyrė mažytes apvaliąsias kirmėles ir nustatė, kad radiacija jų niekaip nepaveikia, nepaisant pavojaus jų buveinei. Pasak tyrimo vadovės, biologės Sophios Tintori, ji ir jos kolegos daugiausia dėmesio skyrė apvaliujų kirmėlų tyrimams, nes šių mikroskopinių kirmėlių yra įvairiose buveinėse, įskaitant kitus organizmus. Ankstesni tyrimai jau parodė, kad šios kirmėlės gali būti neįtikėtinai atsparios: keli tyrimai parodė, kad jos gali pabusti tūkstančius metų po buvimo amžinajame įšale. Nematodai turi labai paprastus genomus, o jų gyvenimo trukmė yra neįtikėtinai trumpa - todėl per trumpą laiką mokslininkai gali ištirti kelias kartas vienu metu. Visa tai, pasak mokslininkų, daro nematodus idealiais modeliiniais organizmais tiriant daugybę dalykų: nuo biologinio vystymosi iki DNR atstatymo ir reakcijos į toksinus. Savo tyrime Tintori ir jo kolegos daugiausia dėmesio skyrė nematodų rūšiai Oscheius tipulae, kuri paprastai gyvena dirvožemyje. Komanda rinko mėginius iš pūvančių vaisių, nukritusių lapų ir dirvožemio, naudodama Geigerio skaitiklius ir apsauginius kostiumus. Tada mokslininkai išaugino apie 300 laboratorijoje surinktų kirminų ir atrinko 15 mėginių genomo sekos nustatymui. Tada komanda palygino sekvenuotus genomus su penkių tos pačios rūšies nematodų mėginių, surinktų Vokietijoje, JAV, Mauricijuje, Australijoje ir Filipinuose, genomais. Tyrimo rezultatai parodė, kad kirminai buvo genetiškai panašesni vienas į kitą nei į kitus kirminus, kurių genetinis atstumas atitinka geografinį atstumą. Tuo pačiu metu Černobylio zonoje surinktuose mėginiuose mokslininkai nerado jokių radiacinės aplinkos DNR pažeidimų. Mokslininkai taip pat ištyrė kiekvienos iš 20 kirminų padermių palikuonis ir nenustatė jokio ryšio su nematodų protėvių aplinkos radiacijos poveikiu. Dėl to komanda padarė išvadą, kad nėra įrodymų, kad aplinka išskirtinėje zonoje turėjo įtakos nematodų genomams. Tyrimo autoriai mano, kad jų atradimas ateityje gali padėti mokslininkams pabandyti išsiaiškinti, kodėl vieni žmonės labiau linkę į vėžį nei kiti.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|