Nerimą keliantis faktas. Virš Baltijos jų sparčiai mažėja

Suomijos leidinys „Yle.fi“ praneša apie nerimą keliančius tyrimo rezultatus, pagal kuriuos debesų kiekis Baltijos jūros regione gerokai sumažėjo.

„Be debesų nėra gyvenimo. Debesys vėsina Žemę“, – leidinys cituoja chemijos inžinierių Tomi Nymaną, kompanijos „Oscience“ įkūrėją.

Debesys ne tik saugo pasaulį nuo atšilimo, bet žiemą apsaugo ir nuo per didelio šalčio, nes neleidžia šilumai ištrūkti atgal į kosmosą. Jie taip pat suteikia pavėsį ir lietų, kurio reikia geriamam vandeniui, maisto auginimui ir miškų drėkinimui.

Štai kodėl mažėjantis debesuotumas yra nerimą kelianti žinia. T. Nymanas šį reiškinį vadina debesų išnykimu. „Oscience“ misija yra sustabdyti šį procesą.

Tamsūs vandenynai sukaupia daugiau saulės šilumos, todėl spartėja visuotinis atšilimas. Pasaulio vandenynai užima beveik 70,8 procento Žemės paviršiaus.

Baltijos jūros regione debesų kiekis gerokai sumažėjo, todėl vasara pailgėjo.

Tyrimo duomenimis, 2012 metų vasara Šiaurės Europoje prasidėjo vidutiniškai 18 dienų anksčiau ir baigėsi 12 dienų vėliau nei 1953 metais.

Nustatyta, kad Baltijos jūros regione  per pastaruosius penkiasdešimt metų labai išaugo saulės spinduliuotė.

Remiantis kitu tyrimu, 1982–2009 m. vasaros debesuotumas Grenlandijos regione sumažėjo 84 procentais.

Pasak T. Nymano, pastaraisiais metais debesų nykimas vis spartėja, o pagrindinės to priežastys – biologinės įvairovės nykimas ir mažų dalelių, vadinamų aerozoliais, kiekio ore sumažėjimas.

Debesys yra vandens garai, kurie kondensuojasi į vandens lašelius arba ledo kristalus, o aerozoliai jiems formuojantis vaidina pagrindinį vaidmenį.

Aerozolių dalelių atsiranda, pavyzdžiui, dėl angliavandenilių, susidarančių kaip šalutinis kontakto su augalais produktas. Natūralius aerozolius daugiausia gamina miško medžiai ir jūrinis planktonas. Be aerozolių dalelių nėra debesų. O be debesų nėra lietaus. Nėra gyvenimo be lietaus.

Taip pat pranešama, kad pagal ES direktyvą laivų išmetamo sieros kiekio mažinimas lėmė ir debesų mažėjimą.

„Debesys turi naudos iš sieros išmetimo, nes sieros rūgštis yra didžiausia smulkiųjų dalelių gamintoja atmosferoje“, – sako mokslininkas Markku Kulmala.

Tik prieš kelerius metus mokslininkai suprato, kad karštis didėja tose vietose, kur praeityje buvo didelis laivų srautas, sako Tomi Nymanas.

Kaip pristabdyti debesų nykimą? Vienas iš „Oscience“ siūlomų sprendimų yra paspartinti planktono augimą vandenynuose.

„Vandenynuose fitoplanktonas sudaro mitybos grandinės pagrindą, leidžiantį atsigauti kitoms rūšims“, - aiškina T. Nymanas.

Jis pažymi, kad planktono atnaujinimas tinka vandenynams, o ne mažoms eutrofinėms vidaus jūroms, tokioms kaip Baltijos jūra.

„Problemos, susijusios su debesų danga ir aerozolių susidarymu, turi būti išspręstos per ateinančius du dešimtmečius“, – daro išvadą T. Nymanas.