Europoje praktiškai neliko... uodų. Ir tai nėra gera žinia

Pastaruoju metu Europą vis apima sausra ir karštis. Vienas iš orų pokyčių padarinių yra uodų trūkumas. Jei šis reiškinys tęsis, paukščiai ir šikšnosparniai pradės nykti.

Pernai uodų nebuvo beveik visą sezoną, šiemet panašiai – praneša svetainė „smoglab.pl“. Gegužė yra svarbiausias uodų vystymosi laikotarpis. Pernai šį mėnesį vidutinė temperatūra buvo 0,6 laipsnio Celsijaus žemesnė nei įprastai. Naktį ji gali nukristi net žemiau 10 laipsnių šilumos. Tai nėra geros sąlygos šiems vabzdžiams vystytis.

Uodams reikia šilumos. Optimali temperatūra jų vystymuisi svyruoja nuo 20 iki 25 laipsnių C. Vienos jų kartos vystymasis trunka iki dviejų savaičių.

„Jei šalta, vystymosi laikotarpis žymiai pailgėja, iki penkių savaičių, nebent pakeliui atsirastų papildomų slopinančių veiksnių“, – skaitome straipsnyje. Šios vasaros sezoną uodų mažiau, kai kuriose vietovėse jų beveik nebeliko, nors šiemet gegužę temperatūros sąlygos jiems atrodė palankios. Tai buvo trečias šilčiausias mėnuo istorijoje, temperatūra per dieną kone kasdien viršydavo 20 laipsnių šilumos. Tačiau atsirado kita problema – sausra. Daug dienų nelijo.

„Išdžiūsta rezervuarai, ypač seklesni, kurių labiausiai reikia uodams veistis. Lervoms vystytis reikalinga atitinkama temperatūra. Dėl šios priežasties jos nesidomi gilesniais vandenimis“, – interviu aiškina prof. Piotras Tryjanovskis iš Poznanės gyvybės mokslų universiteto.

Pasirodo, neturėtume džiaugtis šių vabzdžių nebuvimu. Uodai yra svarbi mitybos grandinės dalis. Jei jų nėra, problemų turi šikšnosparniai, daugelis paukščių rūšių, varliagyviai, ropliai ir plėšrieji nariuotakojai, kuriems uodai yra svarbus maisto šaltinis. Mažesnis šių vabzdžių skaičius taip pat reiškia nuostolius jų apdulkinamiems augalams. Be to, šių vabzdžių lervos daro įtaką vandens rezervuarų švarai.

„Nerimą turėtų kelti pats faktas, kad dėl sausros sutrinka tokios didžiulės populiacijos kaip uodai, kurie sudaro didelę biomasės dalį. Šie vabzdžiai yra mus paliečiančios ekologinės katastrofos rodiklis. Jie parodo klimato kaitos ir sausros mastą“, – pabrėžia prof. P. Tryjanovskis.