Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Vienas ypač pavojingas virusas jau kelerius metus atkakliai ir nepastebimai užkariauja pasaulį, mutuodamas į vis mirtinesnius ir agresyvesnius variantus. Dabar kyla grėsmė, kad jo aukomis gali tapti visi Antarktidos gyvūnai, kurie dar niekada nebuvo susidūrę su tokiu priešu. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Neseniai mokslininkų Antarktidoje aptiktas labai patogeniškas paukščių gripo virusas (HPAIV) žymi nerimą keliantį šios mirtinos ligos, jau nusiaubusios laukinių gyvūnų populiacijas visame pasaulyje, plitimo etapą. Dėl savo geografinės padėties ir su tuo susijusios izoliacijos vietos gyvūnija atsidūrė ypač pavojingoje padėtyje, kai virusas gali sunaikinti pagrindines šios trapios ekosistemos rūšis, rašo „Science Alert“. H5N1 padermė, konkrečiai 2.3.4.4.4b klodas, jau seniai peržengė savo kilmės ribas, sėjant siaubą Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, o dabar skinasi kelią į iki šiol neliestą Antarktidos ekosistemą. Naujausi Britų antarktinės tarnybos (BAS) pranešimai patvirtino, kad šia atmaina užsikrėtė kelios paukščių ir žinduolių rūšys Pietų Džordžijos salose, atokioje teritorijoje tarp Argentinos ir Antarktidos. Pasak mokslininkų tyrimo, paskelbto žurnale „Nature Communications“, virusas į regioną greičiausiai pateko per migruojančius paukščius, kurių jau seniai baimintasi kaip galimų viruso pernešėjų izoliuotose ir pažeidžiamose Antarktidos ir subantarktinių regionų ekosistemose. Unikalioms regiono ekosistemoms, kuriose gyvena tokios rūšys kaip albatrosai ir pingvinai, dabar kyla, kaip mokslininkai vadina, egzistencinė grėsmė. Šios krizės pradžia pirmą kartą pastebėta dar 2023 m. rugsėjo 17 d., kai tyrėjai pastebėjo neįprastą milžiniško petrelio elgesį. Šis paukštis ir tie, kurie maitinosi jo lavonais, užsikrėtė virusu, sukeldami greitą ir mirtiną protrūkį. Iki gruodžio pradžios virusas išplito tarp pietinių dramblių ruonių ir Antarktidos kailinių ruonių, o daugybės paukščių ir žinduolių skerdenų tyrimai buvo teigiami dėl HPAIV H5N1. Padėtis dar labiau paaštrėjo, kai 2024 m. kovo mėn. atlikto tyrimo metu buvo pranešta apie įtariamus H5N1 atvejus tarp Adélie pingvinų ir Antarktidos pusiasalyje gyvenančių antarktinių kregždžių pingvinų, o tai dar kartą parodė, kad virusas pateko į žemyną. Tokio plitimo pasekmės išties baisios, ypač rūšims, kurioms ir taip kyla spaudimas ir grėsmė dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos. Pietų Amerikoje, kur laukiniai gyvūnai anksčiau nebuvo susidūrę su tokiu itin patogenišku virusu, kai kurių rūšių mirtingumas pasiekė 40 proc. Toks poveikis rodo, kad virusas kelia ekologinę grėsmę, kuri gali būti katastrofiška pavienėms Antarktidos rūšims, pavyzdžiui, Antarktidos kailiniams ruoniams ir įvairioms pingvinų kolonijoms, kurių populiacija jau dabar smarkiai mažėja. Padėtį apsunkina ir tai, kad Antarktida ir Australija išlieka vieninteliai žemynai, kuriuose šis mirtinas viruso štamas dar nėra patvirtintas. Tačiau, kadangi virusas jau gali būti Antarktidos žemyninėje dalyje, pavojus, kad epidemija išplis visame žemyne, yra grėsmingai didelis. Mokslininkų bendruomenė ragina imtis skubių veiksmų, kad būtų galima stebėti ir sušvelninti HPAIV plitimą šiuose pažeidžiamuose regionuose. Galimas rūšių išnykimas Antarktidoje gali turėti toli siekiančių pasekmių ne tik biologinei įvairovei, bet ir pasaulinei ekologinei pusiausvyrai, nes ekosistemos visame pasaulyje yra tarpusavyje susijusios. Šaltinis: focus.ua |