Mokslininkai skelbia sensaciją. „Jie siurbia metaną ir gelbėja planetą“

Pasirodo, kad medžiai klimatui dar svarbesni, nei manėme. Mikrobai, gyvenantys medžių žievėje, sugeria metaną iš oro, taip padidindami naudą, kurią teikia medžiai.

Metanas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, atsakingos už maždaug ketvirtadalį žmogaus sukelto pasaulinio atšilimo.

Kai kurie medžiai, augantys užmirkusioje dirvoje, gali išskirti metaną iš žemės. Tačiau mes taip pat žinome, kad žievėje gyvena metanu mintantys mikrobai, žinomi kaip metanotrofai.

Metanotrofai sunaudoja metaną kaip anglies ir cheminės energijos šaltinį, gamindami anglies dioksidą ir organinius junginius.

Norėdami ištirti šią sąveiką, Vincentas Gauci ir jo kolegos iš Birmingamo universiteto JK atliko matavimus iš gerai nusausintame dirvožemyje augančių medžių visame pasaulyje, nustatydami metano mainus tarp atmosferos ir medžio žievės.

Jie nustatė, kad nors dauguma medžių išskiria nedidelį metano kiekį dirvožemio lygyje, aukščiau kamieno mainai pasikeičia ir medžiai pradeda absorbuoti metaną iš atmosferos.

Metanotrofų gaminamas CO₂ yra daug mažiau stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos nei metanas, sako Gauci. „Yra didžiulė nauda, ​​kai tai paverčiama CO₂“, – sako jis.

Išvados rodo, kad metanotrofai pašalina iš atmosferos didelius metano kiekius tiek vidutinio klimato, tiek borealinėje ir atogrąžų miškuose.

Atogrąžų vietovių medžiai yra apie 12 procentų geresni klimatui, kai atsižvelgiama į šį metano siurbimo efektą, o vidutinio klimato medžiai yra apie 7 procentais geresni.

Iš viso kasmet medžiai iš atmosferos gali sugerti nuo 24 iki 50 milijonų tonų metano – tai panašu į pasaulio dirvožemio sugeriamą tūrį.

„Esami miškai yra daug svarbesni, nei manėme, ir turėtume juos išsaugoti“, – sako Gauci.