Iš tūkstančio metų senumo paslaptingos sėklos „prikeltas“ biblinis medis (Foto)

Mokslininkams prireikė beveik 14 metų, kad iš senovinės sėklos, kurią archeologai iškasė oloje praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, išaugintų medį. „Šeba“ pavadintas paslaptingasis augalas dabar yra maždaug trijų metrų aukščio – o tai reiškia, kad mokslininkai pagaliau gali apibūdinti jo visavertes savybes.

Jie taip pat galėjo atlikti medžio DNR, cheminę ir radioaktyviosios anglies analizę, kas galiausiai atskleidė naujų užuominų apie jo kilmę, rašoma žurnale „Communications Biology“ paskelbtame tyrime.

Tyrimo duomenimis, sėkla, iš kurios išaugo Šeba, datuojama 993–1202 mūsų eros metais. Tikėtina, kad ji išliko iš jau išnykusios medžių populiacijos, gyvavusios Pietų Levante – regione, apimančiame dabartinį Izraelį, Palestiną ir Jordaniją – ir yra pirmoji ten rasta tokio tipo sėkla.

🌳ÁRBOL BÍBLICO 'RESUCITA' TRAS 1.000 AÑOS GRACIAS A UNA SEMILLA HALLADA EN EL DESIERTO DE JUDEA

📌Científicos han logrado cultivar un antiguo árbol a partir de una semilla de 1.000 años encontrada en el desierto de Judea durante excavaciones realizadas en 1986-1987. Este árbol,… pic.twitter.com/mgaKI8AtvS

— ITR Oficial (@ITROriginal) September 25, 2024

Mokslininkai teigia, kad visiškai suaugęs egzempliorius gali būti biblinio „tsori“ – dervos ekstrakto, kuris Pradžios knygoje, Jeremijo ir Ezechielio knygose siejamas su gydymu – šaltinis.

„Dėl biblinio „tsori“ (balzamo) tapatybės ilgą laiką buvo diskutuojama“, – rašo tyrėjai.

Ši medžiaga siejama su istoriniu Gileado regionu, esančiu į rytus nuo Jordano upės, tarp Jarmuko upės ir šiaurinio Negyvosios jūros galo. Dabar, atgaivinusi Šebą, komanda mano, kad pagaliau atskleidė biblinio tsori paslaptį.

Tyrėjai nustatė, kad Šeba priklauso Commiphora genčiai, kuri priklauso miros ir smilkalų šeimai (Burseraceae), kuriai priklauso apie 200 iki šiol tebeegzistuojančių augalų rūšių. Commiphora augalai daugiausia auga Afrikoje, Madagaskare ir Arabijos pusiasalyje. Kol kas neaišku, kokiai rūšiai priklauso Šeba – nes medis dar nežydėjo, todėl nesusidarė reprodukcinė medžiaga, kurios mokslininkams reikia išsamesniems tyrimams atlikti. Tačiau akivaizdu, kad Šeba yra glaudžiai susijusi su trimis Commiphora rūšimis – C. angolensis, C. neglecta ir C. tenuipetiolata, aptinkamomis pietų Afrikoje.

Lost #tree from the Bible is resurrected from 1,000-yr-old mystery #seed
'Sheba' is just the latest in a series of botanical resurrections to have come out of the Holy Land in the 21st century, including the 2005 sprouting of an ancient species of date palm, pic.twitter.com/EDjXnpTVuB

— Hans Solo (@thandojo) September 26, 2024

Šis medis turi daug silpnesnių sąsajų su kvapiąsias dervas gaminančiomis Commiphora rūšimis – pavyzdžiui, C. gileadensis, kuri kai kurių tyrėjų nuomone, yra istorinis šaltinis, iš kurio senovėje buvo gaminami brangūs kvepalai ir smilkalai, vadinti „Judėjos balzamu“ arba „Gileado balzamu“. „Mūsų pirminė hipotezė buvo ta, kad Šeba gali būti kandidatas į istorinį „Judėjos balzamą“, – rašo mokslininkai, tačiau kvapiųjų junginių trūkumas medyje paskatino paneigti šią mintį.

Vietoj to, atliktos analizės parodė, kad Šeba turi daugybę gydomųjų savybių, o tai kartu su kitais veiksniais, įskaitant vietą šiaurinėje Judėjos dykumoje, kur buvo rastos sėklos, leidžia manyti, kad šis medis galėtų būti biblinio tsori balzamo kilmė.

𝟏,𝟎𝟎𝟎-𝐘𝐞𝐚𝐫-𝐎𝐥𝐝 𝐒𝐞𝐞𝐝 𝐑𝐞𝐯𝐢𝐯𝐞𝐬 𝐀𝐧𝐜𝐢𝐞𝐧𝐭 𝐁𝐢𝐛𝐥𝐢𝐜𝐚𝐥 𝐓𝐫𝐞𝐞 𝐰𝐢𝐭𝐡 𝐇𝐞𝐚𝐥𝐢𝐧𝐠 𝐏𝐨𝐰𝐞𝐫𝐬
The 10-foot-tall tree known as "Sheba" sprang from a seed that was planted approximately 1,000 years ago, between the years 993 and 1202. This old seed… pic.twitter.com/ylKbz3jkYy

— AsiaOne Magazine (@AsiaoneMagazine) September 25, 2024

Cheminė Šebos lapų ir dervos analizė parodė, kad medyje gausu ciklinių triterpenoidų, kurie yra biologiškai aktyvūs junginiai, pasižymintys priešuždegiminėmis ir priešvėžinėmis savybėmis. Tyrimo duomenimis, lapuose ir stiebuose taip pat gausu skvaleno – natūralios aliejinės medžiagos, pasižyminčios antioksidacinėmis ir odą glotninančiomis savybėmis.

Tyrėjai pažymėjo, kad reikia atlikti tolesnį darbą, siekiant nustatyti kitą medžio audiniuose esantį junginį, galimai pasižymintį priešvėžiniu poveikiu.

„Manome, kad šie rezultatai patvirtina mūsų antrąją hipotezę, kad Šeba […] gali atstovauti išnykusiai [linijai], kadaise buvusiai vietine šiame regione, kurios derva kaip tsori dalis, minima Biblijos tekstuose, buvo vertinga, siejama su gydymu, bet neapibūdinama kaip kvapni“, – rašo tyrėjai. Tuo tarpu istorinio Judėjos balzamo šaltinio paieškos tęsiasi. „Jei Judėjos balzamas šiandien išliko kaip išlikusi Commiphora rūšis, išlieka galimybė, kad mokslininkai jos dar neatpažino“, – teigia mokslininkai.

Parengta pagal „Live Science“.