Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Juda greičiau nei branduoliniai povandeniniai laivai ir net torpediniai kateriai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Vandenynuose yra žuvis, kurios plaukimo greitis neįsivaizduojamas. Jos greitis buvo 130 km/val. Tai beveik riba Europos greitkeliuose. Ši žuvis yra juodasis marlinas. Nors šiais matavimais abejoja kai kurie ichtiologai. Ekspertai teigia, kad medalis vis tiek atitenka Ramiojo vandenyno burinėms žuvims, kurios yra greitesnės už povandeninius laivus. Ramiojo vandenyno burlaivis yra neįprasta žuvis, kuri nustebino savo greičiu, nes ant nugaros nešiojasi didelę ir, atrodo, gremėzdišką burę (iš čia ir kilo pavadinimas). Tačiau pasirodo, kad ši burė ne tik netrukdo žuvims plaukti, bet priešingai – padeda pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Žuvų būrį užpuolusi buržuvė gali įsibėgėti gerokai daugiau nei 100 km/val. Tada jai burės tikrai nereikia ir plėšrūnas ją sulenkia kaip kabrioleto stogą į specialų plyšį, einantį palei nugarą. Jis įgyja jėgą dėka uodegos ir lankstaus kūno judesių. Atakuoja žiauriai, dažnai iš didesnio gylio, ir naudoja pailgą viršutinę lūpą, kad pultų kaip kardžuvė. Šiuo kardu ji apsvaigina ir padalija grobį į mažesnius fragmentus. Be to, toks kardas taip pat sumažina pasipriešinimą ir padidina greitį. Atsegusi burę buržuvė gali staigiai prarasti greitį ir atlikti staigius posūkius. Tai labai naudinga medžiojant greitame ir judriame žuvų būryje. Ji labai gerai reaguoja į būrio judesius ir po vieną gaudo žuvis. Ji – ne tik greito, bet ir judaus bei manevringo plaukimo meistrė. Be to, neseniai sužinojome, kad ji gali keisti spalvas, kad dezorientuotų savo aukas, tam praverčia ir burė. Matyti ją veikiant yra labai smagu. Tai įmanoma daugelyje pasaulio vietų, nes nors buriažuvė laikoma Ramiojo vandenyno gyventoja, ji plaukioja ir Indijos bei Atlanto vandenynuose. Tačiau kai kurie ichtiologai mano, kad Atlanto populiacija yra atskira rūšis, turinti skirtingus skonius ir papročius. Ji gali ismukti net į Lamanšo sąsiaurį, Šiaurės jūrą ar Viduržemio jūrą. Burlaivio vikrumas ir ypač greitis tapo legenda. Daugelis žmonių siekia pamatyti šią nuostabią, didelę žuvį. Jos ilgis siekia net daugiau nei 3 metrus ir kartais gali būti palaikyta rykliu, naudojančiu išsikišusį nugaros peleką, nes gyvūnas kartais ištiesia burę virš vandens paviršiaus. Sklando mitai apie burinės žuvies greitį. Kadangi ji įsibėgėja greitai ir nedideliais atstumais, nėra patikimų matavimų, kurie visiškai atspindėtų šios žuvies galimybes. Be to, burlaivis, kaip ir visos savo grupės žuvys, laisvą plaukimą maišo su šokinėjimu iš vandens. Eksperimentai, atlikti naudojant kamerą Key West mieste, Floridoje, parodė 109 km/h greitį, tačiau šios vertės yra gana abejotinos. Šios žuvys medžiodamos pasiekia 40-60 km/h greitį ir to joms pakanka. Išimtiniais atvejais jos gali labiau įsibėgėti ir skaičiuojama, kad trumpą atstumą gali plaukti 125-130 km/val. Tačiau tai patvirtinti sunku, nes niekam nepavyko išmatuoti tokių greičių. Ir tai kelia ginčą tarp ichtiologų, kurie aiškinasi, kuri žuvis greičiausia. BBC užfiksavo su buriažuve susijusią žuvį, vadinamą juoduoju marlinu, plaukusią 130 km/h greičiu. Tai įspūdingas matavimas, tačiau daugelis mokslininkų abejoja juo kaip netiksliu, ypač todėl, kad juodojo marlino anatominės savybės neigia, kad jis gali pasiekti tokį greitį. Tai reikštų, kad susiduriame su kita žuvimi, kuri juda greičiau nei branduoliniai povandeniniai laivai ir net torpediniai kateriai. Juodąjį marliną atrado Kubos žvejas Santjagas, žinomas iš Ernesto Hemingway romano „Senis ir jūra“. Jis pagavo mėlynąjį marliną, taip pat labai greitai, bet galiausiai jį prisijaukino.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|