Kas yra soliarinė geoinžinerija ir kaip veikia startuolis, planuojantis atvėsinti planetos atmosferą oro balionais? (Video)

Soliarinė geoinžinerija

Žemės atmosferoje yra anglies dvideginio, metano ir kitų „šiltnamio efektą sukeliančių (ŠES)“ dujų. Jos sulaiko dalį nuo Žemės paviršiaus atspindimos Saulės energijos, neleisdamos jai sklisti į kosmosą, taip padėdamos mūsų planetai palaikyti savo temperatūrą.

Žmogaus veikla nuo pramoninės revoliucijos laikų, kuri paspartėjo antroje XX amžiaus pusėje, staigiai padidino ŠES dujų kiekį atmosferoje. Taip sulaikoma daugiau Saulės energijos, nei įprasta, dėl ko kyla globalų atšilimą. Vienintelis ilgalaikis sprendimas – ŠES dujų lygio atmosferoje stabilizavimas, tačiau iškastinio kuro atsisakymas — lėtas ir ilgas procesas, ir dabar šalys toli gražu nėra pasirengusios pasukti tolesnio stipraus atšilimo prevencijos keliu.

Kad planeta atvėstų, reikia pasistengti atspindėti dalį Saulės energijos atgal į kosmosą, atmosferoje išpurškiant aerozolius. Tokia stratosferinė aerozolinė injekcija (SAI) gali tapti naudingu ginklu kovoje su globaliu atšilimu. Kokia jo istorija? Kas ją taiko dabar?

Per daugiau, nei 50 metų nuo tada, kai Baltųjų rūmų Mokslo konsultavimo komitetas pirmą kartą iškėlė kovos su klimato kaitos pasekmėmis Saulės šviesos reguliavimu (SRM) idėją, dar vadinamos „soliarine geoinžinerija“, globalaus atšilimo problema tik pasunkėjo.

Antras šio amžiaus dešimtmetis buvo karščiausias per visą stebėjimų istoriją, ir klimato ekspertai tvirtina, kad dabar mums reikia ne tik radikaliai sumažinti emisijas, bet ir pašalinti dalį mūsų jau išskirtos anglies, kad išvengtume blogiausių prognozuojamų klimato pasikeitimo pasekmių — ir mes nedarome nei to, nei kito. Būtent tada verslininkas Luke'as Isemanas vienoje mokslinės fantastikos knygoje sužinojo apie SAI koncepciją. Suintriguotas, jis pradėjo šia tema skaityti viską, ką galėjo rasti, ir bendrauti su šios srities ekspertais, bet tyrimai jį tiesiog nuvylė.

 

„Pagalvojau: „Kodėl niekas to nepadarė anksčiau? Ko nepastebiu?“ — pasakojo jis Freethink. — Nė vienas intelektualiai sąžiningas žmogus neginčija klimato kaitos realumo, bet mes turime šį supergalingą instrumentą, ir niekas netgi neatliko nedidelio tyrimo, paleidęs daleles. Nusipirkau Amazon už porą šimtinių oro balionų, suslėgto helio balioną, šiek tiek sieros miltelių ir pirmyn“.

Make Sunsets

Dabar Isemanas ir jo kolega verslininkas Andrew Song — bandančio su globaliu atšilimu kovoti ir atspindinčias daleles Žemės stratosferoje paskleidžiančio Make Sunsets startuolio įkūrėjai. Tai atliekama, bioirius latekso balionus prieš paleidimą užpildant sieros dioksido ir helio arba vandenilio mišiniu. Balionams kylant ir mažėjant slėgiui, balionai pučiasi, kol galiausiai sprogsta, paskleisdami šviesą atspindintį „naudingą krovinį“.

Make Sunsets prie kiekvieno baliono pritvirtina kameras ir jutiklius, kad įsitikintų, ar prieš sprogdamas jis pasiekė stratosferą. Jie taip pat gali rasti sprogusius balionus, kas įprastai įvyksta po 3–5 valandų nuo paleidimo.

Šiuo metu Make Sunsets finansuoja rizikos kapitalas. Taip pat startuolis parduoda vadinamus „vėsinančius kreditus“ (Cooling Credits) žmonėms ar kompanijoms, norintiems kompensuoti savo anglies pėdsaką. Kiekvienas 10 dolerių vertės kreditas apmoka 1 gramo SO₂ paskleidimą stratosferoje, kas, startuolio skaičiavimais, kompensuoja atšilimą, sukeliamą 1 tonos CO₂ per metus (vidutinis amerikietis išskiria apie 16 tonų CO₂ per metus). Make Sunsets jau paleido 82 balionus, kompensuodama atšilimą, sukeltą 53 800 tonų CO₂ (pasaulinės CO₂ emisijos yra apie 37 milijardų tonų). Kompanija turi daugiau, nei 500 klientų.

Daug kas nerimauja, kad paskleidus stratosferoje pakankamai dalelių Žemei vėsinti, gali kilti daug neigiamų pasekmių — pavyzdžiui, tai gali ploninti ozono sluoksnį arba pakeisti kritulius taip, kad tai atsilieps derlingumui. Bet kokios stratosferoje paskleistos dalelės,lieka ten tik metus ar du, o paskui vėl nukrenta ant žemės, dėl to jų vėsinantis poveikis trumpas, o šalutiniai poveikiai gali būti atsparesni.

Ir tai sukelia dar vieną priežastį nerimauti dėl SAI: kadangi efektas laikinas, nutraukus stratosferines aerozolio injekcijas, temperatūra gali staigiai išaugti, kas vadinama „nutraukimo šoku“ (termination shock). Norint to išvengti, dideliais mastais bandyti SAI reikia itin atsargiai. Gera naujienayra ta, kad tai gan nebrangu: 2018 metais tyrėjai iš Harvardo suskaičiavo, kad globalią temperatūrą 1,5 °C turinti sumažinti SAI 15 metų programa kainuotų 2–2,5 mlrd. dolerių per metus.

 

„Atsižvelgiant potencialią naudą iš vidutinės prognozuojamos temperatūros augimo sumažinimo per pusę, šie skaičiai demonstruoja soliarinės geoinžinerijos „neįtikėtiną ekonomiją“, — mano Harvardo tyrimo bendraautorius Gernot Wagner. — Tokią programą galėtų finansuoti dešimtys šalių, ir reikiama technologija nėra itin egzotiška“.

Bet net jei SAI būtų nemokama, kai kurie žmonės mano, kad turint omenyje, jog tai atsilieps visam pasauliui, apie tai neetiška netgi kalbėti.

„Tokie pavojingi planetinio masto įsikišimai negali būti reguliuojami globaliai inkliuzyviai, teisingai ir efektyviai ir turi būti uždrausti, — rašoma atvirame laiške prieš SAI ir kitas soliarinės geoinžinerijos formas, kurį pasirašėdaugiau, nei 500 mokslininkų. Dar šio laiško autoriai tvirtina, kad netgi pokalbiai apie soliarinę inžineriją kaip apie veiksmingą kovos su klimato kaita ginklą gali atimti stimulą mažinti emisijas — tai yra, mažinti pagrindinę globalų atšilimą keliančią jėgą. — Spekuliatyvi soliarinės geoinžinerijos galimybė rizikuoja tapti svariu argumentu pramonės lobistams, klimato kaitos neigėjams ir kai kurioms vyriausybėms nukelti dekorbanizacijos politiką“.

Taigi, SAI — santykinai prieinamas įsikišimas į klimato kaitą, kuri, kaip rodo duomenys, gali sumažinti globalią temperatūrą. Bet jis taip pat gali paveikti ozono sluoksnį, maisto produktų gamybą, padidinti oro užterštumą ir sukelti kitas nenumatytas problemas. Norint jį realizuoti, mums reikės kištis į, tikėtina, milijardų žmonių klimatą be jų leidimo, kas gali būti neetiška ir gali sukelti daug konfliktų.

Nesunku suprasti, kodėl šis įsikišimas toks ginčytinas, bet tuo pat metu mes jau matome pakankamai, kad suprastume, koks bus mūsų gyvenimas, jeigu nesustabdysime globalaus atšilimo: ekstremalių oro sąlygų pablogėjimas, maisto produktų trūkumas, gyvenamos aplinkos praradimas ir ekonominis nestabilumas. Tad, taip, SAI taikymas būtų rizikingas, bet netrukus gali ateiti momentas, kai jo taikymo atsisakymas taps dar rizikingesnis, ir kai kurios vyriausybės, tikėtina, nagrinės jo realizavimo galimybę. Todėl mums reikės būti gerokai labiau informuotiems apie pliusus ir minusus, todėl daugelis mokslininkų dabar ragina atlikti papildomus tyrimus soliarinės geoinžinerijos srityje.

Neseniai Didžiosios Britanijos Pažangių tyrimų ir išradimų agentūra paskelbė skirianti 75 milijonus dolerių klimato vėsinimo tyrimams, o 2023 metais daugiau, nei 100 klimatologų pasirašė atvirą laišką, kuriame pasisakė už „griežtą, greitą mokslinį įvertinimą“ SAI ir kitoms SRM formoms, tokioms, kaip jūrinių debesų šviesinimas ir plunksninių debesų retinimas.

 

Mašininio mokymo pionierius Andrew Yang taip pat pasisakė už soliarinės geoinžinerijos tyrimus: „Aš manau, kad SAI — daug žadanti technologija, bet mums vis dar reikia ją daugiau tyrinėti, kad geriau suprastume jos įtaką, o klimato modeliavimas, pasiremiant DI — ypač perspektyvi atsakymų į daugelį atvirų klausimų kryptis“.

Kad daugiau žmonių susimąstytų apie SAI ir įkvėpti daugiau tyrimų DI srityje, Yango tyrėjų grupė neseniai išleido nemokamą, DI pagrįstą klimato emuliatorių Planet Parasol. Bet kuris žmogus gali naudoti jį, kad pamatytų, įvairių SAI intervencijų įtaką globalioms temperatūroms.

„Nepaisant savo potencialo, SAI tyrimai buvo stigmatizuoti daugiausiai dėl baimių, susijusių su kitomis tokio įsikišimo pasekmėmis, — pranešė vienas iš Freethink emuliatoriaus kūrėjų Jeremy Irvin. — Visgi mes manome, kad SAI tyrimų atlikimas dabar turi lemiamą reikšmę, kad būsimiems sprendimų priėmėjams būtų pateikta išsamesnė informacija, nes jie vertina SAI naudojimo galimybę trumpalaikiam temperatūros sumažinimui.

Daugiau laboratorinių tyrimų duomenų ir tobulesni klimato modeliai gali pagerinti mūsų prognozes apie tai, kas nutiks, jeigu mes stratosferoje paskleisime pakankamai dalelių atvėsinti Žemę. Kažkuriuo metu mums iš tiesų prisireiks, bent jau nedideliu mastu, atlikti eksperimentus lauke. Ginčytina, ar dabar tinkamas metas, bet Make Sunsets vis viena tuo užsiima. Tačiau, deja, jie ne klimatologai ir jie neturi įrangos tyrimams, kurie galėtų suteikti galimybę optimizuoti vėsinantį SAI poveikį, tuo pat metu minimizuojant nepageidaujamų efektų tikimybę.

Laimei, Make Sunsets dabar stratosferoje paskleidžiamo SO₂ kiekis pernelyg mažas, kad reikėtų nerimauti dėl kokių nord potencialių pašalinių SAI efektų. Be to, Isemanas pareiškė, kad jeigu išplės mastus, startuolis pasamdys mokslininkus. Jis su atsargiu optimizmu žvelgia į tai, kad iki 2024 m. pabaigos Make Sunsets taps pelningas, kas, pasako jo, leis startuoliui „toliau dirbti amžinai“.

„Aš tikiuosi, kad užsiimant SAI, mums neteks kliautis vien startuoliais. Mes nesame idealus kandidatas tiekti visuomeninei gėrybes, o globalios temperatūros sumažinimas — tai, iš esmės, didelio masto visuomeninė gėrybė, — Freethink sakė сказал Isemanas. — Nepaisant to, tokie startuoliai kaip mūsiškis, yra daug geriau, nei nieko“.

republic.ru

▲

---

---

---