Mokslas ir gamta
.
(0)
2024-12-02
11
Iš tolo galėjo atrodyti, kad palei didžiulį ežerą mažas vaikas braunasi per banguojančią žolę. Tačiau įsižiūrėjus iš arčiau, būtų pasimačiusi keista, tarpinė būtybė – didžiaakė beždžionė maža galva ir beždžionišką snukį primenančiu veidu, kuri vaikščiojo stačia kaip žmogus.
(0)
2024-12-02
5
Manoma, kad vien šiose šachtose yra 300 tonų aukso, o 3D modeliavimas rodo, kad galima rasti papildomų telkinių iki 3 kilometrų gylio.
(0)
2024-12-02
2
Naujo tyrimo duomenimis, pastaraisiais dešimtmečiais Vidurio Europoje netikėtai smarkiai padidėjo ultravioletinė (UV) spinduliuotė.
(0)
2024-12-02
8
Rausvoji Himalajų druska, kuri dar visai neseniai buvo tik prabangių įstaigų reikalas (bent jau Vakarų pasaulyje), sparčiai išpopuliarėjo, nes apie ją kalbama kaip apie viską – nuo skanesnės ar sveikesnės įprastos druskos versijos iki tikrų tikriausios panacėjos. Žinoma, kaip ir visada, tiesa yra kur kas sudėtingesnė.
(0)
2024-11-28
9
Jei neandertaliečiai iš tiesų taip dirbo, jie buvo ne tik geri inžinieriai, bet ir gerai mokėjo dirbti komandoje, rašo „Live Science“.
(0)
2024-11-26
9
Maždaug prieš 40 000-50 000 metų Europoje, be protingo žmogaus, gyveno neandertaliečiai. Tačiau jų egzistavimo pėdsakai palaipsniui išnyko, įvairiais vertinimais, laikotarpiu nuo 40 tūkstančių (tikrai) iki 28 tūkstančių (ginčytina) metų, o tai rodo jų išnykimą.
(0)
2024-11-10
8
Antis, prikimšta elektronikos, yra specialioms užduotims skirtas įrenginys. Įrangos pilni lavonai nėra medžioklės trofėjai, o skirti geriau stebėti gamtoje vykstančius reiškinius.
(0)
2024-11-04
3
Žemės laiko juosta ir toliau žavi žmoniją senoviniais stebuklais bei paslaptimis. Maždaug prieš 3,26 mlrd. metų, vienu itin aktyviu laikotarpiu mūsų planetą bombardavo meteoritai. O meteoritas „S2“ buvo, švelniai tariant, masyvus – ir iki šiol tik po truputį leidžia atskleisti Žemės praeities paslaptis.
(0)
2024-10-29
5
Pastaraisiais dešimtmečiais atmosferos srovės, pernešančios vandens garus aukštai virš Žemės paviršiaus, pasikeitė – tai radikalus pokytis, galintis turėti įtakos orų modeliams ir kritulių kiekiui visoje planetoje, rašo „IFLScience“.
